Vieną dieną Jehovos liudytojai Elisai vedant studijas susidomėjusios moters namuose, ši sulaukė netikėtų svečių. Prie durų stovėjo dvasininkas su žmona. Tada Elisa sužinojo, kad neseniai mirė vienintelis tos poros sūnus.

 Kai Elisa dėl sūnaus netekties jiems pareiškė nuoširdžią užuojautą, jiedu pravirko. Tada dvasininkas su kartėliu tarė: „Nesuprantu, kodėl Dievas leido atsitikti tokiai nelaimei! Kaip jis galėjo pasiimti mano vienintelį sūnų? Aš tarnauju Dievui 28 metus, darau daug gerų darbų, ir štai kaip jis man atlygino! Kodėl Dievas nužudė mano sūnų?“

 Elisa tai porai pasakė, kad Dievas jų sūnaus nepasiėmė. Ji dar paaiškino apie išpirką, prikėlimą ir kodėl Dievas leidžia nutikti blogiems dalykams. Dvasininkas ir jo žmona Elisai prisipažino, kad ji atsakė jiems į klausimus, kurie seniai nedavė ramybės.

 Kitą savaitę dvasininkas su žmona vėl atėjo ir prisijungė prie Elisos vedamų Biblijos studijų. Tąkart ji su susidomėjusia moterimi aptarinėjo knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? skyrių „Viltis vėl išvysti mirusius artimuosius – tikra!“ Ta pora noriai įsitraukė į pokalbį.

 Vėliau jiedu apsilankė Tbilisyje (Gruzija) surengtame Jehovos liudytojų specialiajame kongrese. Juos labai sujaudino liudytojų tarpusavio meilė ir vienybė – savybės, kurias jie nesėkmingai stengėsi įdiegti savo bažnyčios nariams.