Dešimt Dievo įsakymų – tai reikalavimų sąrašas, kurį Dievas davė senovės Izraelio tautai. Tie įsakymai dar vadinami Dešimt žodžių, o tai yra pažodinis hebrajiško pasakymo aseret hadevarim vertimas. Pirmose penkiose Biblijos knygose, kurios vadinamos Penkiaknyge arba Tora, šis pasakymas pavartotas tris kartus: Išėjimo 34:28; Pakartoto Įstatymo 4:13 ir 10:4. Graikiškas šio termino atitikmuo yra deka (dešimt) logous (žodžiai). Iš jo kilo žodis „Dekalogas“.

 Dešimt įsakymų Dievas parašė ant dviejų akmens plokščių ir davė jas pranašui Mozei ant Siono kalno (Išėjimo 24:12–18). Dešimt Dievo įsakymų yra išvardyti Išėjimo 20:1–17 ir Pakartoto Įstatymo 5:6–21.

•  Dešimt Dievo įsakymų

•  Kodėl Dešimties įsakymų sąrašai skiriasi?

•  Kodėl Dešimt įsakymų buvo duoti?

•  Ar Dešimties įsakymų privalo laikytis krikščionys?

•  Ar Dešimt įsakymų naudingi šiais laikais?

•  Principai iš Dešimties įsakymų Naujajame Testamente

1.   Garbinsi tik Jehovą (Išėjimo 20:3).

2.   Neužsiimsi stabmeldyste (Išėjimo 20:4–6).

3.   Nepaniekinsi Dievo vardo (Išėjimo 20:7).

4.   Laikysiesi šabo (Išėjimo 20:8–11).

5.   Gerbsi tėvus (Išėjimo 20:12).

6.   Nežudysi (Išėjimo 20:13).

7.   Nesvetimausi (Išėjimo 20:14).

8.   Nevogsi (Išėjimo 20:15).

9.   Neliudysi melagingai (Išėjimo 20:16).

10.   Negeisi to, kas priklauso kitam (Išėjimo 20:17).

 Biblijoje Dešimt įsakymų nėra sunumeruoti. Todėl nesutampa nuomonės, kaip jie turėtų būti suskirstyti. Aukščiau pateiktame sąraše įsakymai išdėstyti populiariausia tvarka. Kituose sąrašuose tvarka būna kitokia. Neatitikimai susiję su pirmu, antru ir paskutiniu įsakymais. a

 Dešimt Dievo įsakymų buvo dalis Mozės įstatymo. Į šį įstatymų rinkinį įėjo daugiau kaip 600 įsakymų. Visi jie buvo tarsi sutarties sąlygos. Ta sutartis – tai sandora tarp Dievo ir senovės Izraelio tautos (Išėjimo 34:27). Dievas pažadėjo laiminti izraelitus, jei tik šie laikysis Mozės įstatymo (Pakartoto Įstatymo 28:1–14). Vis dėlto pagrindinė Įstatymo paskirtis buvo paruošti izraelitus pažadėtojo Mesijo, arba Kristaus, atėjimui (Galatams 3:24).

 Ne. Mozės įstatymą, įskaitant Dešimt įsakymų, Dievas davė tik senovės Izraeliui (Pakartoto Įstatymo 5:2, 3; Psalmyno 147:19, 20). Krikščionys nėra jam pavaldūs. Netgi krikščionimis tapę žydai buvo „išlaisvinti nuo įstatymo“ (Romiečiams 7:6). b Mozės įstatymą pakeitė „Kristaus įstatymas“ – Jėzaus Kristaus mokymai (Galatams 6:2; Mato 28:19, 20).

 Taip. Dešimt įsakymų padeda suprasti, kaip Dievas mąsto, todėl juos tyrinėti labai naudinga (2 Timotiejui 3:16, 17). Dešimt įsakymų yra pagrįsti patikimais, nesenstančiais principais (Psalmyno 111:7, 8). Tais principais remiasi ir mokymai, randami graikiškojoje Biblijos dalyje, dažnai vadinamoje Naujuoju Testamentu. (Žiūrėkite lentelę „ Principai iš Dešimties įsakymų Naujajame Testamente“.)

 Jėzus pasakė, kad visą Mozės įstatymą, taigi ir Dešimt įsakymų, galima apibendrinti dviem esminiais įsakymais. Štai jo žodžiai: „‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.’ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis, panašus į jį, yra šis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’ Šiais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas“ (Mato 22:34–40). Taigi nors krikščionys neprivalo laikytis Mozės įstatymo, jie turi mylėti Dievą ir žmones (Jono 13:34; 1 Jono 4:20, 21).