Koks Biblijos požiūris į Velykas?
Velykų šventė atėjo ne iš Biblijos. Pasigilinus į Velykų kilmę paaiškėja, kad ši šventė pagrįsta senoviniais vaisingumo ritualais. Čia pateikiame keletą įdomių faktų iš įvairių šaltinių.
Margučiai. Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje teigiama: „[Margučių] dažymas – sen[ovės] tautų pavasario švenčių apeigų dalis.“ Pranės Dundulienės knygoje Pagonybė Lietuvoje rašoma, kad jau nuo senovės „pavasario sutikimo apeigose svarbų vaidmenį vaidino kiaušiniai, kurie buvo išmarginami įvairiais vaisingumo simboliais, Saulės, Mėnulio, žvaigždžių, augmenijos, gyvūnijos atvaizdais“. Religijotyros žodyne (Vilnius, „Mintis“, 1991) pripažįstama, jog buitinėse Velykų apeigose gausu „pagoniškų pavasario švenčių reliktų (pvz., kiaušinių dažymas, daužymas)“.
Margučių daužymas. „Apeiginio kiaušinio pramušimas pavasario šventėse turėjo gilią prasmę. Tai buvo paremta tikėjimu, kad, pramušus kiaušinį, simboliškai atidaromas išėjimas iš jo gyvatei, susietai su gyvybės ir vaisingumo davimu“ (Pagonybė Lietuvoje).
Margučių ridenimas. Paprotys ridinėti margučius ant žemės – taip pat pagoniškas. „Kiaušinių susilietimas su žeme buvo paremtas tikėjimu esant derlingumo bei vaisingumo ryšį su požemio pasauliu, kur gyvena gyvatės bei jų pavidalu mirusiųjų prosenių vėlės, globojančios derlių. Jos turėjo prikelti augmeniją, žydėjimą, vaisingumą“ (Pagonybė Lietuvoje).
Kiškučiai. Tai vaisingumo simboliai, „perimti iš senovinių apeigų ir simbolikos, būdingų Europos ir Vidurio Rytų pagoniškoms pavasario šventėms“ (Encyclopædia Britannica).
Velykų ryto mišios. Tokios mišios kilusios iš senovinio saulės kulto ritualų, kurie „buvo atliekami per pavasario lygiadienį sutinkant saulę, turinčią didelę galią atgaivinti visą augmeniją“ (Celebrations–The Complete Book of American Holidays).
Biblijoje perspėjama, kad Dievo nedera garbinti laikantis tradicijų ir papročių, kurie jam nepatinka (Morkaus 7:6–8). 2 Korintiečiams 6:17 raginama: „Atsiskirkite, – sako Jehova, – ir nebelieskite to, kas netyra.“ Velykos – pagoniška šventė, taigi kiekvienas, siekiantis Dievo pritarimo, tokios šventės nešvęs.