Ne, Biblija to nemoko. Asmuo, įtikėjęs Jėzų Kristų, įgyja išgelbėjimo viltį. Bet jei tikėjimą praranda, kartu netenka ir galimybės būti išgelbėtas. Biblijoje sakoma, kad už tikėjimą turime „kovoti visomis išgalėmis“, vadinasi, norint jį išsaugoti reikia daug pastangų (Judo 3, 5). Pirmieji krikščionys, nors ir tvirtai įtikėję, buvo raginami: „Toliau su baime ir drebėdami darbuokitės dėl savo išgelbėjimo“ (Filipiečiams 2:12).

Biblijos eilutės, paneigiančios mokymą, kad asmuo gali būti išgelbėtas kartą ir visiems laikams

•   Biblija įspėja saugotis nuodėmių, kurios asmeniui užkirstų kelią į Dievo Karalystę (1 Korintiečiams 6:9–11; Galatams 5:19–21). Jei išgelbėjimas būtų neatšaukiamas, tokių perspėjimų nė nereikėtų. Tačiau Biblijoje aiškiai duodama suprasti, kad krikščionis gali prarasti viltį būti išgelbėtas, jei ima sunkiai nuodėmiauti. Štai Hebrajams 10:26 rašoma: „Mat jeigu įgiję aiškų tiesos pažinimą mes sąmoningai nuodėmiaujame, tada aukos už nuodėmes nebelieka“ (Hebrajams 6:4–6; 2 Petro 2:20–22).

•   Kad tikėjimą išlaikyti labai svarbu, pabrėžė ir Jėzus. Jis pateikė vaizdingą iliustraciją: save palygino su vynmedžiu, o savo sekėjus – su vynmedžio šakelėmis. Pasak Jėzaus, kai kurie jo sekėjai iš pradžių duos vaisių, kitaip tariant, darys tikėjimą liudijančius darbus, bet vėliau atkris. Tokie bus išmesti kaip bevaisės šakelės ir išgelbėti nebus (Jono 15:1–6). Apaštalas Paulius irgi rašė, kad tikėjimą praradę krikščionys bus, taip sakant, iškirsti (Romiečiams 11:17–22).

•   Krikščionys yra raginami budėti (Mato 24:42; 25:13). Tie, kas dvasiškai miega, tai yra daro „tamsos darbus“ ar nevykdo Jėzaus duotų įsakų, negali tikėtis būti išgelbėti (Romiečiams 13:11–13; Apreiškimo 3:1–3).

•   Ne vienoje Biblijos ištraukoje sakoma, kad išgelbėjimo viltį gavęs asmuo turi būti ištikimas iki galo (Mato 24:13; Hebrajams 10:36; 12:2, 3; Apreiškimo 2:10). Pirmojo amžiaus krikščionys, girdėdami apie tikėjimo brolių ir sesių ištvermę, labai džiaugėsi (1 Tesalonikiečiams 1:2, 3; 3 Jono 3, 4). Argi Biblijoje būtų pabrėžiama būtinybė ištverti iki galo, jei išgelbėti bus net ir tie, kas ištikimybės neišlaikys?

•   Kad bus išgelbėtas, apaštalas Paulius teigė tik prieš pat savo mirtį (2 Timotiejui 4:6–8). Iki tol jis visą laiką pripažino, kad jei pasiduotų kūno geismams, išgelbėjimo viltį prarastų. Jis rašė: „Talžau savo kūną ir laikau jį vergystėje, kad kartais, paskelbęs kitiems, pats netapčiau atmestinas“ (1 Korintiečiams 9:27; Filipiečiams 3:12–14).