Biblijoje rašoma, kad Jėzus buvo „numarintas kūnu, o atgaivintas [prikeltas] dvasia“ (1 Petro 3:18; Apaštalų darbų 13:34; 1 Korintiečiams 15:45; 2 Korintiečiams 5:16).

 Iš paties Jėzaus žodžių akivaizdu, kad jis turėjo būti prikeltas ne tuo pačiu kūnu. Jis sakė atiduosiąs savo kūną, „kad pasaulis turėtų gyvybę“ (Jono 6:51; Mato 20:28). Jei Jėzus būtų prisikėlęs tuo pačiu žmogišku kūnu, išperkamoji auka negaliotų. Bet iš Biblijos žinome, kad aukos jis neatšaukė – savo kūną ir kraują Jėzus paaukojo „kartą visiems laikams“ (Hebrajams 9:11, 12).

Jei Jėzus buvo prikeltas dvasiniu kūnu, kaip jo mokiniai galėjo jį matyti?

•  Dvasinės būtybės gali pasirodyti žmogaus pavidalu. Štai praeityje kai kurie angelai su žmonėmis net valgė ir gėrė (Pradžios 18:1–8; 19:1–3). Bet jie vis tiek buvo dvasinės būtybės ir fizinę sritį galėjo palikti (Teisėjų 13:15–21).

•  Po prikėlimo Jėzus, kaip tie angelai, kartais irgi pasirodydavo žmogaus pavidalu. Bet kadangi buvo dvasinė būtybė, jis galėdavo staiga atsirasti ir staiga pradingti (Luko 24:31; Jono 20:19, 26). Fiziniai kūnai, kuriais jis pasirodydavo, nebūdavo vienodos išvaizdos. Todėl net artimi Jėzaus draugai atpažindavo jį tik iš žodžių ar veiksmų (Luko 24:30, 31, 35; Jono 20:14–16; 21:6, 7).

•  Apaštalui Tomui Jėzus pasirodė kūnu su žaizdomis. Taip jis padarė norėdamas sustiprinti Tomo tikėjimą – įrodyti jam, kad tikrai yra prikeltas (Jono 20:24–29).