Kunigų 21:1–24
21 Jehova Mozei kalbėjo: „Sakyk Aarono sūnums, kunigams: ‘Nė vienas kunigas nesiartins prie mirusiojo*, prie jokio mirusio tautiečio, kad nesusiterštų,+
2 nebent tai būtų kas nors iš jo artimųjų – motina, tėvas, sūnus, duktė ar brolis.
3 Jam leidžiama apraudoti ir savo netekėjusią seserį, skaisčią mergelę, kuri gyveno pas jį*.
4 Tačiau moters, kuri buvo kokio tautiečio žmona, apraudoti jis neis, kad nesusiterštų.
5 Kunigai nesiskus galvos plikai,+ nesiskutinės barzdos krašto ir nesiraižys kūno.+
6 Jie turi elgtis šventai savo Dievo akivaizdoje,+ kad nepaniekintų Dievo vardo,+ nes aukoja Jehovai ugnines atnašas – duoną* savo Dievui. Taigi jie privalo elgtis šventai.+
7 Kunigas neims į žmonas parsiduodančios moters,+ taip pat moters, praradusios skaistybę, ar moters, su kuria vyras išsiskyrė,+ nes kunigas Dievo akyse turi būti šventas.
8 Kunigą visi laikysite šventu žmogumi,+ nes jis atnašauja jūsų Dievui duoną. Laikysite jį šventu, nes aš, Jehova, – tas, kuris jus išsirinko, kad būtumėte šventi, – esu šventas.+
9 Jeigu kunigo duktė pasielgtų kaip parsiduodanti moteris, ji užsitrauktų negarbę ir užtrauktų negarbę savo tėvui. Tokia turi būti sudeginta.+
10 Vyriausiasis kunigas – tas iš kunigų*, kuriam ant galvos buvo išpiltas patepimo aliejus,+ kuris buvo įšventintas ir vilki kunigo apdarą,+ – netaršys sau plaukų ir nesiplėšys drabužių.+
11 Jam neleidžiama artintis prie mirusio žmogaus*,+ net prie mirusio tėvo ar motinos, kad nesusiterštų.
12 Jis neišeis iš savo Dievo šventovės,+ kad jos nesuterštų, nes jam ant galvos kaip įšventinimo ženklas buvo išpiltas jo Dievo patepimo aliejus.+ Aš esu Jehova.
13 Į žmonas jis gali imti tik skaisčią merginą.+
14 Jam neleidžiama vesti našlės, moters, su kuria vyras išsiskyrė, skaistybę praradusios moters ir parsiduodančios moters. Sau žmona jis gali imti tik skaisčią merginą iš tautos,
15 kad jo palikuoniai nebūtų netyri tautoje,+ nes aš esu Jehova – tas, kuris jį išsirinko, kad būtų šventas.’“
16 Jehova toliau kalbėjo Mozei:
17 „Sakyk Aaronui: ‘Joks vyras iš tavo palikuonių, turintis kokį nors trūkumą, nesiartins prie aukuro aukoti savo Dievui duonos. Taip bus per visas kartas.
18 Nesiartins joks vyras, turintis trūkumą: jeigu jis aklas, luošas, kreivos* nosies, jeigu kuri nors jo galūnė ilgesnė,
19 jeigu susilaužė koją arba ranką,
20 jeigu yra kuprotas ar neūžauga*, serga akių ar odos liga, yra užsikrėtęs kokiu grybeliu arba jeigu jo sėklidės sužalotos.+
21 Jokiam vyrui iš kunigo Aarono palikuonių, turinčiam kokį trūkumą, neleidžiama aukoti Jehovos akivaizdoje ugninių atnašų. Kadangi turi trūkumą, atnašauti duonos savo Dievui jis negali.
22 Valgyti savo Dievo duoną – tiek švenčiausiąją,+ tiek šventąją dalį+ – jam leidžiama,
23 tačiau prie uždangos+ ir prie aukuro+ jis nesiartins, nes turi trūkumą. Tai darydamas jis suterštų mano šventovę.+ Aš esu Jehova – tas, kuris juos išsirinko, kad būtų šventi.’“+
24 Mozė visa tai perdavė Aaronui, jo sūnums ir visai Izraelio tautai.
Išnašos
^ Pažod. „kuri jam artima“.
^ Arba „maistą“, t. y. aukas.
^ Pažod. „brolių“.
^ Pažod. „skeltos“.
^ Arba galbūt „paliegėlis“.
