Skaičių 6:1–27
6 Jehova toliau kalbėjo Mozei:
2 „Kalbėk izraelitams, sakyk jiems: ‘Jei koks žmogus, vyras ar moteris, duoda Jehovai ypatingą įžadą – įžadą būti nazyru*,+
3 jis turės susilaikyti nuo vyno ir kitų svaigiųjų gėrimų. Taip pat negers nei vyno acto, nei kitų svaigiųjų gėrimų acto.+ Negers jokio vynuogių gėrimo, nevalgys šviežių ar džiovintų vynuogių.
4 Per visą laiką, kol bus nazyras, nevalgys nieko, ką duoda vynmedis, – netgi neprinokusių vynuogių ir vynuogių odelių.
5 Per visas nazyro įžado dienas joks skustuvas nepalies jo galvos.+ Jis turi būti šventas, todėl leis plaukams augti iki pasibaigs Jehovai paskirtos dienos.
6 Per visas dienas nazyras nesiartins prie mirusiojo*, nes yra paskyręs save Jehovai.
7 Net jei mirtų tėvas ar motina, brolis ar sesuo, jis negali susitepti,+ nes jam ant galvos yra ženklas, kad jis Dievo nazyras.
8 Kol bus nazyras, jis yra šventas Jehovai.
9 Vis dėlto jeigu šalia jo kas nors netikėtai numirtų+ ir jis, būdamas nazyras, prie numirėlio prisiliestų, jo galva taptų suteršta. Apsivalymo dieną jis turės nusiskusti plaukus.+ Galvą nusiskus septintą dieną.
10 O aštuntąją paims du purplelius arba du balandžiukus ir atneš kunigui prie įėjimo į Susitikimo Palapinę.
11 Vieną paukštį kunigas paaukos kaip auką už nuodėmę, o kitą – kaip deginamąją auką ir atliks permaldavimą už jo nuodėmę,+ tai yra už tai, kad susiteršė prisilietęs prie mirusiojo*. Tą pačią dieną jis vėl pašventins savo galvą*.
12 Jis iš naujo paskirs save Jehovai ir vėl bus nazyras. Aukai už kaltę jis atves pirmametį avinėlį. Kadangi nazyravimo laikotarpiu susiteršė, ankstesnės dienos nebus įskaičiuotos.
13 Toks yra nazyro įstatymas. Pasibaigus įžado laikotarpiui,+ nazyras bus atvestas prie įėjimo į Susitikimo Palapinę.
14 Ten pristatys savo auką Jehovai: vieną sveiką pirmametį avinėlį kaip deginamąją auką,+ vieną sveiką pirmametę avelę kaip auką už nuodėmę+ ir vieną sveiką aviną kaip bendrystės auką,+
15 taip pat pintinę duonos riesčių, iškeptų iš geriausių miltų tešlos be raugo, užmaišytos su aliejumi, aliejumi apteptų tešlainių be raugo, javų atnašą+ ir liejamąsias atnašas.+
16 Kunigas visa tai atnašaus Jehovos akivaizdoje, paaukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką.
17 Jehovai jis paaukos ir bendrystės aukos aviną drauge su pintine duonos riesčių be raugo, javų atnaša+ ir liejamąja atnaša.
18 Tada prie įėjimo į Susitikimo Palapinę nazyras nusiskus plaukus, kurių nebuvo kirpęs per savo nazyravimo laikotarpį,+ ir užmes juos ant degančios bendrystės aukos.
19 Kunigas paims virtą avino mentę,+ vieną duonos riestę be raugo iš pintinės, vieną tešlainį be raugo ir sudės viską ant rankų nazyrui, nusiskutusiam savo nazyravimo ženklą.
20 Tada kunigas pasiūbuos viską kaip siūbuojamąją atnašą Jehovai.+ Ši šventa auka priklausys kunigui, kaip ir siūbuojamoji atnaša – gyvulio krūtinė ir koja.+ Paskui nazyrui jau bus galima gerti vyną.
21 Štai įstatymas nazyrui,+ pasižadančiam paaukoti Jehovai auką, kuri nazyrui nėra privaloma ir kurią paaukoti jis išgali: ką pasižadėjo, tą ir turi padaryti, nes yra davęs nazyro įžadą.’“
22 Tada Jehova tarė Mozei:
23 „Sakyk Aaronui ir jo sūnums: ‘Štai kokiais žodžiais laiminsite+ Izraelio tautą. Sakysite jiems:
24 „Telaimina jus Jehova+ ir tesaugo.
25 Tešviečia jums Jehovos veido šviesa,+ tebūna jis jums maloningas,
26 teatgręžia Jehova į jus savo veidą ir tesuteikia jums ramybę.“’+
27 Taip jie laimins mano vardu Izraelio tautą,+ kad mano palaiminimas būtų su jais.“+
Išnašos
^ Tikriausiai turima omenyje, kad vėl pradės auginti plaukus.
