Amoso 9:1–15

  • Dievo nuosprendžiai neišvengiami (1–10)

  • Dovydo stoginė bus atstatyta (11–15)

9  Pamačiau Jehovą,+ stovintį virš aukuro. Jis tarė: „Trenk per stulpų viršugalius, kad net pamatai sudrebėtų. Nukapok galvas*, o likusius žmones aš išžudysiu kalaviju. Jei kas bėgs – nepabėgs, jei kas mėgins ištrūkti – neištrūks.+   Nors įsikastų į žemės gelmes*,mano ranka iš ten juos ištrauks,nors į dangų užkoptų,ir iš ten juos nulaipinsiu.   Nors slėptųsi Karmelio viršūnėje,suieškojęs juos iš ten paimsiu,+nors nuo mano akių slėptųsi jūros dugne,aš paliepsiu gyvatei, kad jiems ten įgeltų.   Nors priešai į nelaisvę juos išvestų,kalavijui paliepsiu juos išžudyti.+ Akis į juos įsmeigsiu – tai reikš jiems nelaimę, o ne palaiminimą.+   Visavaldis Jehova, kareivijų Viešpats, paliečia kraštą* ir tas tirpsta.+ Visi jo gyventojai sielvartaus;+pakils jis visas tarsi Nilas,atslūgs tarsi Egipto Nilas.+   Tasai, kuris statosi savo laiptus dangujeir savąjį skliautą išskleidžia virš žemės,kuris sušaukia jūros vandenisir ant žemės paviršiaus juos išlieja,+ –jis yra vardu Jehova.+   Argi jūs, Izraelio žmonės, nesate man lyg kušitų* sūnūs? Tai Jehovos žodis. Argi ne aš parvedžiau Izraelį iš Egipto žemės,+filistinus – iš Kretos,+ o sirus – iš Kyro?+   Štai visavaldžio Jehovos akys įsmeigtos į nuodėmingąją karalystę. Aš išnaikinsiu ją iš krašto,+tačiau Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu,+ – tai Jehovos žodis.   Štai įsakau,kad Izraelio namai būtų išsijoti po visas tautas,+kaip sijojama rėčiu,neleidžiant nukristi žemėn nė vienam akmenėliui. 10  Nuo kalavijo žus visi mano tautos nusidėjėliai –tie, kas sako: ‘Nelaimė neateis ir mūsų neužklups.’ 11  Tą dieną atstatysiu nugriautą Dovydo stoginę*,+užtaisysiu plyšius,pakelsiu ją iš griuvėsių,atstatysiu tokią, kokia buvo senovės dienomis,+ 12  kad jie paveldėtų Edomo likutį+ir visas tautas, mano vardu vadinamas, – taip sako Jehova ir taip jis padarys. 13  Štai ateina dienos – tai Jehovos žodis, –kai artojas pasivys pjovėjąir vynuogių mynėjas – sėjėją,+kai kalnai varvės saldžiu vynu+ir per visas kalvas jis tekės.+ 14  Parvesiu Izraelį, savo tautą, iš tremties.+ Jie atstatys nuniokotus miestus ir juos apgyvens,+sodins vynuogynus ir gers jų vyną,+veis sodus ir valgys jų vaisius.+ 15  Aš pasodinsiu juos į jų žemę,ir iš žemės, kurią esu jiems davęs,niekas daugiau jų neišraus.+ Taip sako Jehova, tavo Dievas.“

Išnašos

Arba galbūt „viršugalius“.
Arba „į Šeolą“. Žr. žodynėlį.
Arba „žemę“.
T. y. etiopų.
Arba „palapinę“, „trobelę“.