Psalmynas 90:1–17
Mozės, Dievo vyro,+ malda.
90 Jehova, tu – mūsų buveinė*+ per kartų kartas.
2 Pirmiau nei užgimė kalnai,pirmiau nei žemę ir pasaulį pagimdei,+ –nuo amžių ir per amžius esi tu Dievas.+
3 Tu sugrąžini mirtingąjį į dulkes.
„Sugrįžkite, žmonių vaikai!“ – tari.+
4 Juk tūkstantis metų tau lyg diena vakarykštė, jau praėjusi diena,+lyg viena nakties sargyba.
5 Tu potvyniu juos nuneši+ – pranyksta jie kaip sapnas.
Nors auštant jie sudygsta lyg žolė,+
6 ryte sužydi, sužaliuoja,bet iki vakaro nuvysta ir sudžiūsta.+
7 Mus ryja tavo pyktis,+rūstybė tavo mus baugina.
8 Tu mūsų nuodėmes pasidedi sau prieš akis+ir mūsų paslaptis – prieš savo šviesų veidą.+
9 Nuo tavo rūstavimo senka mūsų dienosir mūsų metai išsibaigia lyg atodūsis.
10 Gyvename septyniasdešimt metų,jei tvirtesni – aštuoniasdešimt,+tačiau tie metai sielvarto ir vargo kupini,jie greitai pralekia, ir mes išeinam.+
11 Kas perpras tavo pykčio galią?
Didi tava rūstybė, kaip ir pagarba*, kurios esi tu vertas.+
12 Išmokyk mus savas dienas skaičiuoti,+kad mūsų širdys būtų išmintingos.
13 Sugrįžk, Jehova!+ Nejau ilgai taip bus?+
Tarnų savųjų pagailėki.+
14 Nuo ryto sotink mus ištikimąja meile,+kad džiaugtumės, kad džiūgautume+ per visas dienas.
15 Džiaugsmu atlygink už dienas, kurias davei mums vargti,+už visus metus, kai neganda mus slėgė.+
16 Saviems tarnams leisk pamatyti tavo darbus,ir šlovę tavąją tegul jų sūnūs regi.+
17 Jehova, mūsų Dieve, būk mums malonusir mūsų rankų darbą padaryk sėkmingą.
Tebus sėkmingas mūsų rankų darbas!+
