Skirtingai nei mes visi, prieš gimdamas žmogumi Jėzus buvo angelas ir gyveno danguje (Jono 8:23). Jėzus yra pirmasis Dievo kūrinys. Kai Dievas kūrė visa kita, Jėzus darbavosi drauge su juo. Biblijoje Jėzus vadinamas Dievo „viengimiu sūnumi“, nes yra vienintelis tiesiogiai sukurtas paties Dievo. Dar jis vadinamas „Žodžiu“, nes per jį Dievas Jehova perduodavo savo žodžius angelams ir žmonėms (Jono 1:14). Perskaitykite Patarlių 8:22, 23, 30; Kolosiečiams 1:15, 16.

Jėzaus gyvybę Dievas perkėlė į skaisčios merginos, vardu Marija, įsčias. Taip Jėzus gimė žmogumi. Biologinio tėvo jis neturėjo (Luko 1:30–35). Į žemę Jėzus atėjo 1) mokyti žmones tiesos apie Dievą, 2) savo pavyzdžiu parodyti, kad net sunkiausiomis aplinkybėmis įmanoma gyventi pagal Dievo valią, ir 3) atiduoti savo gyvybės kaip išpirkos už žmones. Perskaitykite Mato 20:28.

Išpirka paprastai sumokama norint ką nors išvaduoti iš nelaisvės ar gresiančios mirties (Išėjimo 21:29, 30). Pagal pradinį Dievo sumanymą žmonės neturėjo senti ir mirti. Pirmajam žmogui Adomui Dievas buvo pasakęs, kad mirs tik jeigu sulaužys jo įsakymą. Vadinasi, jei Adomas būtų Dievo klausęs,  nebūtų miręs (Pradžios 2:16, 17; 5:5). Deja, Dievo įsakymą jis sulaužė – padarė nuodėmę. Nuodėmingumą, o kartu ir baisiausią jo pasekmę – mirtį, iš Adomo paveldėjo visi jo palikuoniai. Kad iš nuodėmės ir mirties žmonės būtų išvaduoti, už juos reikėjo sumokėti išpirką. Perskaitykite Romiečiams 5:12; 6:23.

O kas galėjo žmoniją iš mirties išpirkti? Netobulas žmogus už kitų nuodėmes sumokėti negali. Mirdamas kiekvienas atsiskaito tik už savo paties kaltes. Perskaitykite Psalmyno 49:7–9.

Kitaip nei mes, Jėzus buvo tobulas, niekada nenusidėjo. Taigi mirdamas jis sumokėjo ne už savo, o už kitų nuodėmes. Dievas siuntė savo Sūnų už mus numirti todėl, kad nepaprastai mus myli. Paklusdamas Tėvo valiai ir atiduodamas savo gyvybę už mūsų nuodėmes, Jėzus parodė, kad irgi myli žmones. Perskaitykite Jono 3:16; Romiečiams 5:18, 19.

Žiūrėkite vaizdo siužetą Kodėl Jėzus mirė?

Dievas Jėzų iš mirties prikėlė – tačiau ne fiziniu, o dvasiniu kūnu (1 Petro 3:18). Grįžęs į dangų, Jėzus atsisėdo Dievo dešinėje ir laukė, kol jam bus suteikta Karaliaus valdžia žemėje (Hebrajams 10:12, 13). Šiandien Jėzus jau yra galingas Karalius ir jo sekėjai šią gerą naujieną skelbia visuose pasaulio kraštuose. Perskaitykite Danieliaus 7:13, 14; Mato 24:14.

Gyvendamas žemėje Jėzus darė daug gera: gydė ligonius, ne vieną žmogų prikėlė iš mirties. Šitaip jis parodė, ką ateityje nuveiks visų Dievui klusnių žmonių labui (Mato 15:30, 31; Jono 5:28). Jėzus netrukus padarys galą visam blogiui ir neteisybei. Tie, kurie tiki Jėzų ir jo klauso, gyvens taikiame, gražiame pasaulyje. Perskaitykite Psalmyno 37:9–11.