Tuo tarpu, kai Jėzaus apaštalai su gerąja žinia keliauja po Galilėją, tas, kuris paruošė Jėzui kelią, yra nelaisvėje. Jonas Krikštytojas kali jau beveik dvejus metus.

Karalius Erodas Antipas vedė savo brolio Pilypo žmoną Erodiadą, ir Jonas už tai viešai jį pasmerkė. Kad galėtų Erodiadą vesti, karalius išsiskyrė su pirmąja žmona. Pagal Mozės Įstatymą, – o Erodas skelbiasi, kad jo laikosi, – tokia santuoka yra neteisėta, prilygstanti svetimavimui. Supykęs dėl Jono pasakytų žodžių, Erodas įmetė jį į kalėjimą. Šiam sprendimui didelės įtakos tikriausiai turėjo Erodiada.

Erodas nežino, ką su Jonu daryti, mat žmonės laiko jį pranašu (Mato 14:5). O Erodiada taip niršta ant Jono, kad linki jam tik vieno – mirties (Morkaus 6:19). Ir štai sykį atsiranda gera proga su Jonu susidoroti.

Prieš pat 32 metų Paschą Erodas švenčia savo gimtadienį ir surengia didelį pokylį. Susirenka aukšto rango pareigūnai, kariuomenės vadai ir kiti įžymūs Galilėjos žmonės. Per šventę jaunutė Erodiados ir jos buvusio vyro Pilypo dukra Salomė išeina svečiams pašokti. Vyrai jos pasirodymu lieka sužavėti.

Savo podukra Erodas toks patenkintas, kad jai prižada: „Prašyk manęs, ko tik nori, ir aš tau duosiu.“ Jis netgi prisiekia: „Duosiu tau, ko tik paprašysi, kad ir pusę savo karalystės.“ Salomė nueina pasitarti su motina. „Ko man prašyti?“ – klausia ji (Morkaus 6:22–24).

Lauktoji diena išaušo! Nė nedvejodama Erodiada taria: „Jono Krikštytojo galvos.“ Mergina iškart nuskuba pas Erodą ir paprašo: „Noriu, kad tuoj pat duotum man ant lėkštės Jono Krikštytojo galvą“ (Morkaus 6:24, 25).

Prašymas Erodą labai nuliūdina. Betgi visiems svečiams girdint jis davė Salomei pažadą ir būtų gėda savo žodžio neištesėti – net jei myriop tektų pasmerkti nekaltą žmogų. Taigi Erodas pasiunčia į kalėjimą asmens sargybinį su baisiu įsakymu. Netrukus sargybinis lėkštėje atneša Jono Krikštytojo galvą ir paduoda ją Salomei, o ši nuneša savo motinai.

Sužinoję, kas atsitiko, Jono mokiniai pasiima jo kūną ir palaidoja kape. Tada nuėję viską papasakoja Jėzui.

Kiek vėliau, išgirdęs, kad vyras, vardu Jėzus, gydo ligonius ir išvaro demonus, Erodas sunerimsta. Jis ima svarstyti, ar šis žmogus kartais nebus Jonas Krikštytojas, „prikeltas iš mirusių“ (Luko 9:7). Užtat Erodas labai nori su Jėzumi susitikti – bet tikrai ne todėl, kad domėtųsi jo skelbiama žinia. Jis tiesiog nori išsiaiškinti, ar jo nuogąstavimams yra pagrindo.