Žydai į Babiloniją buvo išvesti prieš maždaug 2600 metų ir jų tremtis truko septynis dešimtmečius. Dievas iš anksto buvo pasakęs, kaip jie svetimoje šalyje turės gyventi. Biblijoje rašoma: „Statykitės namus ir juose kurkitės, veiskite sodus ir valgykite jų vaisius. Imkite sau žmonas ir susilaukite sūnų ir dukterų [...]. Miestui, į kurį jus ištrėmiau, siekite gerovės“ (Jeremijo 29:1, 4–7). Ar žydai taip ir gyveno?

 Nemažai sužinome iš daugiau kaip šimto molinių dantiraščio lentelių, datuojamų 572–477 m. p. m. e. Manoma, kad jos yra iš Babilono miesto arba jo apylinkių. Specialistams ištyrus lentelėse esantį tekstą paaiškėjo, kad žydai, nors ir buvo pavaldūs babiloniečiams, nepamiršo savo papročių ir religijos. Minėtos lentelės buvo įvairūs dokumentai: nuomos sutartys, verslo planai, vekseliai ir kiti su piniginiais reikalais susiję raštai. Kaip sakoma viename veikale, „tie dokumentai padeda įsivaizduoti, koks buvo paprastų kaimo žmonių gyvenimas: jie dirbo žemę, statėsi namus, mokėjo mokesčius ir atliko prievoles valdovui“.

 Iš šių svarbių dokumentų taip pat sužinome, kad anuomet vietovėje pavadinimu al Jahudas, arba Judo miestas, buvo įsikūrusi gausi žydų bendruomenė. Lentelėse paminėti vienos žydų šeimos keturių kartų̃ vardai, kai kurie iš jų užrašyti hebrajiškais rašmenimis. Iki tas lenteles surandant, istorikai mažai težinojo apie tai, kaip Babilonijoje gyveno žydų tremtiniai. Daktaras Filipas Vukosavovičius (Filip Vukosavović), vienas iš Izraelio senienų tarnybos (Israel Antiquities Authority) direktorių, sako: „Lenteles ištyrinėję, pagaliau su tais žmonėmis susipažinome – sužinojome, kuo jie vardu, kada ir kur gyveno, ką veikė.“

 Žydai tremtyje turėjo nemažai laisvės – galėjo rinktis gyvenamą vietą ir užsiėmimą. Pasak Filipo Vukosavovičiaus, jie gyveno ne tik al Jahude, bet ir kituose miestuose. Kai kurie žydai išmoko tam tikrų amatų ir vėliau galėjo daug prisidėti prie Jeruzalės atstatymo (Nehemijo 3:8, 31, 32). Al Jahudo lentelės taip pat patvirtina, kad pasibaigus tremties laikotarpiui nemažai žydų nusprendė į tėvynę negrįžti. Taigi, iš visko sprendžiant, gyvenimo sąlygos Babilonijoje jiems buvo palyginti neblogos, kaip ir rašoma Dievo Žodyje.