„Ar esate matę bolivianitą?“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BOLIVIJOJE

ĮSISPRAUDĖME į mažą kambarėlį ir nesitikėjome čia pamatyti nieko įspūdingo. Prie darbastalio, apkrauto įrankiais ir eskizais, mus pasitiko jaunas juvelyras. Pasakėme, kad ieškome papuošalų.

Prasitarėme ir kad patys bandome papuošalus daryti. Taigi šis draugiškas vyrukas, gabus meistras, ėmė su užsidegimu pasakoti apie savo amatą, rodyti dirbinius. Paskui paklausė: „O ar esate matę bolivianitą?“

Naujovė papuošalų rinkoje

Apie bolivianitą nieko neišmanėme, tad juvelyras patraukė daiktus į šalį ir atsargiai išvyniojo juodo aksomo skiautę. Sužibo nušlifuoti brangakmeniai — iš pradžių rodės, grynai violetiniai. Bet žiūrint prieš šviesą pasimatė dar ir auksinė spalva. Bolivianitas, kaip įsitikinome, yra violetinio ametisto ir rusvai gelsvo mineralo citrino derinys. Tuo jis ir unikalus.

Reikia dar pridurti, kad „bolivianitas“ (ispaniškai bolivianita) yra vadinamojo ametrino prekybinis ženklas. Rinkoje jis pasirodė 1989-aisiais. Sužinoję, kad bene daugiausiai ametrino iškasama mūsų šalyje, Bolivijoje, užsinorėjome ir patys pamatyti, kur šio reto, bet įperkamo mineralo randama.

Atmintina kelionė

Išvyka į kasyklas mums buvo tarsi koks įdomus nuotykis. Puerto Suarese, Bolivijos ir Brazilijos pasienyje, sėdome į motorinę valtį ir maždaug 150 kilometrų plaukėme į šiaurę Paragvajaus upe pro Pantanalio pelkynus. Negalėjome atsigėrėti padangėje sklandančiais garniais ir žabirais,  vandenyje tysančiais aligatoriais, paupy žaidžiančiomis ūdromis.

Plaukėme šešias valandas, o paskui iki pačių kasyklų nusigavome visureigiu. Čionai darbuojasi koks šimtas dvidešimt žmonių. Du inžinieriai pasisiūlė viską aprodyti. Kasyklos užima gal dešimt kvadratinių kilometrų. Šachtų yra ne viena. Kai kurios beveik 60 metrų gylio. Inžinieriai aiškino, kad taiko įprastus metodus, tai yra uolienas gręžia ir sprogdina, bet, pasiekę brangiųjų akmenų klodus, kristalus kasa rankomis. Paskui akmenys apdirbami cechuose. Aštuoniolika procentų jų nušlifuojami kaip brangakmeniai. Iš kitų daromi karoliai, rutuliukai, prizmės, netgi skulptūrėlės arba jie tiesiog parduodami kaip gražmenos neapdirbti.

Kristalų urvas

Užsimovėme pirštines, užsidėjome šalmus ir leidomės į šachtą. Pasišviesdami žibintuvėliais nulipome šešis medinių laiptų maršus ir atsidūrėme gal dvidešimt metrų po žeme. Toliau vingiavo tunelis. Nuėję į patį jo galą net aiktelėjome iš nuostabos. Priešaky žiojėjo violetiniais ir auksaspalviais kristalais nusagstyta ertmė (apytikriai keturių, trijų ir vieno metro). Kasyklos savininkas ketina šį urvą išsaugoti kaip gamtos stebuklą. Tai vienas gražiausių reginių, kokius yra tekę matyti.

Kodėl kristalas dvispalvis, iki šiol ne visai aišku. Regis, kvarco kristalams formuojantis pasikeitė geocheminės sąlygos, temperatūra, radiacijos lygis arba slėgis. Taigi dabar meistriškai išpjautas ir nušlifuotas akmuo yra dviejų spalvų.

Kelionė mums paliko neišdildomą įspūdį. Kai pagalvojame apie tą atkampią kasyklą ir kiek reikia pastangų akmenis iškelti į dienos šviesą, išpjauti, nušlifuoti, — bolivianitas atrodo mums dar žavesnis (Psalmyno 104:24).

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Šachtininkas apžiūrinėja kristalą

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Kristalais nusagstytas urvas

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Taip kristalai kasami

[Iliustracija 17 puslapyje]

Išpjautas ir nušlifuotas bolivianitas

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

Visos nuotraukos, išskyrus urvo: Minerales y Metales del Oriente, S.R.L.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Brangakmeniai: Minerales y Metales del Oriente, S.R.L.