Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Vaikai internete. Ką reikėtų žinoti tėvams

Vaikai internete. Ką reikėtų žinoti tėvams

Vaikai internete. Ką reikėtų žinoti tėvams

KURĮ laiką atrodė, jog saugumas naudojantis internetu priklauso tiesiog nuo to, kur stovi kompiuteris. Buvo manoma, jog laikant jį gerai matomoje vietoje vaikai po nepageidautinus tinklalapius greičiausiai nelandžios. Nors tokia priemonė tebėra gera — juk ir sveikas protas diktuoja nesudaryti sąlygų vaikams naudotis internetu jų kambaryje, — vien to jau nebepakanka. Šiais laikais belaidis ryšys jaunuoliams leidžia naudotis internetu, kad ir kur jie būtų. Interneto prieigą turi net daugelis mobiliųjų telefonų. O kur dar interneto kavinės bei terminalai, bibliotekos, taip pat nuo seno žinoma slaptavietė — pas draugą. Pasirinkti tikrai yra iš ko, tad nesunku suprasti, kodėl jaunuolis gali laisvai, tėvams nieko nenutuokiant, klaidžioti po kibernetinę erdvę.

Apsvarstykime, kokios interneto galimybės traukia daugelį jaunuolių ir kokie pavojai ten slypi.

ELEKTRONINIAI LAIŠKAI

Kas tai? Rašytinės žinutės, siunčiamos elektroniniu būdu.

Kuo patrauklūs? Elektroniniai laiškai — greitas ir nebrangus būdas susirašinėti su draugais ir šeimos nariais.

Ką turėtumėte žinoti. Iš nežinomų adresų gaunami nepageidaujami elektroniniai laiškai, paprastai vadinami elektroninio pašto šiukšlėmis (angl. spam), gali ne tik erzinti. Neretai jie būna įtartino arba atvirai nepadoraus turinio. Užtenka spustelėti nuorodą tokiame laiške ir vartotojas — taip pat ir nepatyręs vaikas — galbūt atskleis savo asmeninę informaciją, kurią gali pavogti koks nusikaltėlis. O atsakydamas į tokius laiškus, — net kai griežtai reikalaujate jų nebesiųsti, — siuntėjui pranešate, kad jūsų elektroninio pašto adresas aktyvus, tad šitokių laiškų galite sulaukti ir toliau.

TINKLALAPIAI

Kas tai? Rinkiniai elektroninių puslapių, kuriuos sukuria ir prižiūri organizacijos, mokymo įstaigos, verslo įmonės ar atskiri asmenys.

Kuo patrauklūs? Milijonai tinklalapių jaunuoliams suteikia begalę progų internetu apsipirkti, patyrinėti vieną ar kitą dalyką, palaikyti ryšį su draugais, pažaisti ar pasiklausyti muzikos, parsisiųsti žaidimų ir muzikos įrašų.

Ką turėtumėte žinoti. Internetu naudojasi ir jokių moralės normų nepaisantys asmenys. Daugelyje tinklalapių atvirai demonstruojami lytiniai santykiai, o patekti į tokius tinklalapius galima visiškai atsitiktinai. Štai Jungtinėse Valstijose 90 procentų apklausoje dalyvavusių 8—16 metų jaunuolių sakė internete netyčia aptikę pornografijos — dažniausiai beruošdami namų darbus!

Internete taip pat nesunku rasti tinklalapių, kur paaugliai skatinami lošti iš pinigų. Kanadoje beveik kas ketvirtas iš apklaustų 10—11 klasės moksleivių prisipažino lankęsis tokiuose tinklalapiuose, tad suprantama, kad specialistai sunerimę, nes lošimas internetu labai užkrečiamas. Dar yra tinklalapių, kur visaip giriamas nevalgumas, vedantis prie anoreksijos. * Kituose kurstoma neapykanta, nukreipta prieš religines mažumas bei etnines grupes. Kai kuriuose tinklalapiuose mokoma, kaip pasidaryti bombų, pasigaminti nuodų ir imtis teroristinių veiksmų. Žaidimų tinklalapiuose vyrauja itin žiauraus smurto ir kruvinų skerdynių vaizdai.

POKALBIŲ SVETAINĖS

Kas tai? Elektroninė erdvė, kur, rašant tekstinius pranešimus, vyksta gyvas pokalbis dažniausiai tam tikra tema.

Kuo patrauklios? Jūsų vaikas gali bendrauti su daugybe žmonių, kurių galbūt niekada nėra matęs ir kurie domisi tais pačiais dalykais.

Ką turėtumėte žinoti. Pokalbių svetainėse dažnai lankosi tvirkintojai, tikėdamiesi suvilioti vaikus lytiškai santykiauti internetu arba netgi tuo tikslu susitikti. Štai kas atsitiko, kai viena iš knygos What in the World Are Your Kids Doing Online? autorių tyrė, kiek pavojingas internetas. Darydama eksperimentą ji internete prisistatė kaip dvylikametė mergaitė. „Beveik tuoj pat, — rašoma knygoje, ją kažkas pakvietė į privačią pokalbių svetainę. Kai ši pasakė nemokanti į ją įeiti, paslaugus naujasis draugas kuo išsamiausiai paaiškino, ką daryti. O paskui pasiteiravo, ar ji norėtų [internetu] lytiškai santykiauti.“

MOMENTINIAI PRANEŠIMAI

Kas tai? Pokalbis, kai bendraujama rašant žinutes. Vyksta tarp dviejų ar daugiau asmenų.

Kuo patrauklūs? Taip bendraujant iš savo susikurto draugų sąrašo galima pasirinkti, su kuo kalbėtis. Nenuostabu, kad pagal Kanadoje atliktą tyrimą 84 procentai 16—17 metų jaunuolių bendrauja momentiniais pranešimais (angl. instant messaging) su draugais daugiau kaip po valandą per dieną.

Ką turėtumėte žinoti. Tarkim, jūsų vaikas ruošia pamokas arba užsiima kita veikla, kur reikia susikaupti. Tuomet susirašinėjimas momentiniais pranešimais išblaško. Be to, iš kur jums žinoti, su kuo sūnus ar dukra bendrauja? Juk jų pokalbio girdėti negalite.

TINKLARAŠČIAI

Kas tai? Internetiniai dienoraščiai.

Kuo patrauklūs? Tokiuose dienoraščiuose jaunuoliai gali parašyti, ką galvoja, ko trokšta, ką veikia. Daugumoje tinklaraščių (angl. blog) yra vietos skaitytojų komentarams, ir daugeliui vaikų nepaprastai įdomu, kai kiti atsiliepia į jų mintis.

Ką turėtumėte žinoti. Tinklaraštį gali skaityti, kas nori. Kartais jaunuoliai neatsargiai atskleidžia informaciją, iš kurios galima nustatyti, kas jo šeima, kur mokosi arba sužinoti namų adresą. Kita bėda — tinklaraštis gali pakenkti kieno nors, taip pat ir paties autoriaus, reputacijai. Pavyzdžiui, kai kurie darbdaviai svarstydami, ar samdyti darbo ieškantį asmenį, pasidomi jo tinklaraščiu.

INTERNETO SOCIALINIAI TINKLAI

Kas tai? Tinklalapiai, kur jaunuoliai gali susikurti savo puslapį ir dėti į jį nuotraukas, filmuotą medžiagą, rašyti tinklaraštį.

Kuo patrauklūs? Kurdamas ir papildydamas tinklalapį jaunuolis išreiškia save. Interneto socialiniuose tinkluose jaunimas gali susirasti daugybę naujų „draugų“.

Ką turėtumėte žinoti. „Interneto socialinis tinklas — nelyginant vakarėlis internete, — sako mergina, vardu Joana. — Į jį užsukti gali ir labai gąsdinančių žmonių.“ Tokiuose tinkluose esančią asmeninę informaciją nesąžiningi jaunuoliai ir suaugusieji gali panaudoti piktam. Todėl saugaus naudojimosi internetu specialistė Peri Aftab interneto socialinius tinklus vadina „universaline parduotuve ištvirkėliams“.

Be to, internetu užsimezgusios draugystės dažnai būna paviršutiniškos. Kai kurie jaunuoliai savo tinklalapyje sukaupia ilgiausią sąrašą asmenų, su kuriais palaiko ryšį internetu, nors niekada jų nėra matę. Ir visa tai daro tik tam, kad pasirodytų populiarūs jų tinklalapio lankytojams. Knygoje Generation MySpace Kandis Kelsi rašo, jog tapo įprasta „apie asmens vertę spręsti vien iš to, kokiam žmonių skaičiui jis patinka“. Toliau ji priduria: „Šitoks žmogaus it kokios prekės vertinimas atbukina mūsų vaikų žmogiškumą ir daro jiems didžiulį poveikį stengtis bet kokiomis priemonėmis pateikti save taip, kad įgytų kuo daugiau draugų.“ Todėl knygoje What in the World Are Your Kids Doing Online? pagrįstai klausiama: „Kaip paaiškinti vaikams, kad reikia ugdytis gailestį ir užuojautą, kai elektroninis pasaulis leidžia jiems be vargų susipažinti su žmonėmis ir taip pat lengvai juos atstumti?“

Čia pateikti šeši pavyzdžiai — tik dalis to, kuo internete susivilioja dabartinis jaunimas. Jei turite vaikų, ką galite daryti, kad apsaugotumėte juos nuo interneto pavojų?

[Išnaša]

^ pstr. 12 Daugelis nevalgumą skatinančių organizacijų ar asmenų savo tinklalapiuose tvirtina, kad jie nepropaguoja anoreksijos. Tačiau kai kuriuose iš jų anoreksija traktuojama kaip gyvenimo būdas, o ne kaip sutrikimas. Tokiuose tinklalapiuose rengiami forumai, kur informuojama, kaip užmaskuoti tikrąjį kūno svorį ir nuslėpti nuo tėvų nereguliaraus valgymo įpročius.

[Anotacija 4 puslapyje]

Indijoje sparčiai auga interneto vartotojų gretos — vos per vienerius metus padidėjo 54 procentais. Daugiausia jas papildo jaunimas

[Anotacija 7 puslapyje]

„Prie kompiuterio prijungtą internetinę kamerą tėvai galbūt laiko paprasta ir nebrangia priemone vaikams bendrauti su draugais ir giminaičiais, bet tvirkintojams — tai atviras langas į vaiko kambarį“ (Federalinio tyrimų biuro direktorius Robertas S. Meleris III)