Kodėl paprasta kambarinė musė geba atlikti sudėtingus ir tikslius aukštojo pilotažo manevrus? Kodėl nublokštas vėjo gūsio vabzdys grįžta į ankstesnę padėtį ir toliau skrenda norima kryptimi? Iš dalies tai priklauso nuo dviejų mažyčių po sparnais esančių ataugų, vadinamų dūzgiais. *

Susimąstykite. Dūzgis primena būgnininko lazdelę su bumbuliuku gale. Musei skrendant, dūzgiai juda aukštyn žemyn tuo pačiu dažniu kaip ir sparnai, tik priešinga kryptimi. Mokslininkai išsiaiškino, kad dūzgiai, tarsi išradingai sukurtas giroskopas, skrendančiam vabzdžiui padeda išlaikyti pusiausvyrą. *

Storesni galiukai dūzgiams, „nelyginant laikrodžio švytuoklei, padeda judėti viena kryptimi“, — teigiama leidinyje Encyclopedia of Adaptations in the Natural World. Jeigu skrisdama musė pati ar dėl stipraus vėjo gūsio staiga pakeičia kryptį, „dūzgio stiebelis pasisuka. Dūzgyje esančių nervų galūnėlės tai užfiksuoja ir informaciją perduoda į smegenis. Todėl vabzdys gali pakoreguoti veiksmus, kad nenukryptų [. . .] nuo kurso“. Štai kodėl musės yra labai judrios ir jas sunku pagauti.

Inžinieriai įžvelgia beribes dūzgių pavyzdžiu kuriamų technologijų galimybes. Naujus išradimus būtų galima taikyti robotams, mikromechaniniams skraidantiems vabzdžiams ir erdvėlaiviams. „Kas būtų pagalvojęs, kad toks mažas neišvaizdus padaras kaip musė galėtų mus tiek daug pamokyti?“ — rašė kosmoso tyrinėtojas Refalas Zbikovskis (Rafal Zbikowski).

Ką manote? Ar musės dūzgiai atsirado atsitiktinai? O gal buvo sukurti?