SENOVINIO persų miesto Persepolio griuvėsiuose vienas italų keliautojas 1621 metais aptiko įrašų nežinomais rašmenimis. XIX amžiuje archeologai, kasinėdami Irako teritorijoje, irgi rado daugybę panašių įrašų molio lentelėse bei ant rūmų sienų liekanų. Tekstai buvo parašyti senosiomis Mesopotamijos kalbomis, kuriomis kalbėjo tokie valdovai kaip Sargonas II, Hamurabis ir Nebukadnecaras II. Raštas, susidedantis iš pleišto pavidalo brūkšnelių derinių, buvo pavadintas dantiraščiu.

Šiuose įrašuose slypėjo žinios apie didingas senovės Mesopotamijos civilizacijas. Mokslininkai, bandydami iššifruoti rastus dokumentus, suvokė, kad neišsivers be išsamaus akadų kalbos žodyno. Asirų ir babiloniečių kalbos yra artimi akadų kalbos dialektai.

1921 metais šio sudėtingo projekto ėmėsi Čikagos universiteto Orientalistikos institutas. Monumentalus darbas Assyrian Dictionary buvo baigtas po 90 metų — 2011-aisiais. Šį 26 tomų asirų kalbos žodyną sudarė 9700 puslapių. Į jį buvo įtrauktos kalbos bei dialektai,  vartoti Irano, Irako, Sirijos bei Turkijos teritorijose nuo trečio tūkstantmečio prieš mūsų erą iki 100-ųjų mūsų eros metų.

Kodėl žodynas tokios didelės apimties? Kodėl jį rengti teko taip ilgai? Kas juo naudosis?

„Tai nėra tik žodžių sąrašas, — teigia Čikagos orientalistikos instituto direktorius Gilas Štainas (Gil Stein). — Kadangi čia išsamiai paaiškinama kiekvieno žodžio kilmė bei vartosena, šis unikalus veikalas iš esmės yra Mesopotamijos tautų istorijos, buities, literatūros, teisės ir religijos enciklopedija — neįkainojama priemonė kiekvienam tyrinėtojui, bandančiam perprasti rašytinius Mesopotamijos civilizacijos šaltinius.“

Enciklopedijos rengėjai jau iš pat pradžių suprato, jog, „norint teisingai perteikti žodžio reikšmę, būtina surinkti visus vartojimo atvejus su kontekstu ir kuo ilgesne teksto ištrauka, reikalinga jo vartosenai arba reikšmei konkrečiu atveju nustatyti“. Šitaip žodynas tapo dantiraščio citatų ir jų vertimų, kur pavartoti antraštiniai žodžiai, rinkiniu.

Per paskutinius du šimtmečius dienos šviesą išvydo milijonai dantiraščio tekstų įvairiausiomis temomis. Senovės Vidurio Rytuose asirų ir babiloniečių, arba akadų, kalba buvo vartojama tarptautinėje diplomatijoje. Be to, šia kalba buvo rašomi literatūros kūriniai, sudaromi prekybos sandoriai, studijuojama matematika, astronomija, magija, leidžiami įstatymai, mokomasi amatų, garbinami dievai. Taigi dantiraščio fragmentai suteikė gausybę informacijos apie minėtas bei kitas gyvenimo sritis.

Skaitydami šiuos tekstus geriau suvokiame, kokia tai buvo civilizacija. „Daugeliu atžvilgių galime visiškai suprasti anų laikų žmones: jie jautė baimę ir pyktį, mylėjo ir troško būti mylimi, — pasakoja Čikagos universiteto asiriologijos profesorius Metju Stolperis (Matthew Stolper), su pertraukomis prie projekto dirbęs trisdešimt metų. — Rasta įvairiausių įrašų. Vienuose karaliai giriasi savo didybe, kituose paaiškinama, kad jie nebuvo tokie jau šlovingi.“ O tekstuose iš Nuzio miesto dabartiniame Irake yra informacijos, kaip prieš 3500 metų buvo sprendžiami teisiniai ginčai, pavyzdžiui, dėl našlės paveldo, drėkinamo lauko, pasiskolinto asilo.

Prie projekto prisidėjo asiriologai iš viso pasaulio. Instituto darbuotojai per dešimtis metų užpildė beveik 2000000 indekso kortelių, kuriose pateikiama žodžių vartosena. Pirmas žodyno tomas buvo parengtas spausdinimui 1956 metais. Nuo to laiko išleisti dar 25 tomai. Visas žodynas kainuoja apie 2000 JAV dolerių, bet internetu juo galima naudotis nemokamai.

Žodynui sudaryti prireikė net 90 metų. Vis dėlto dirbusieji prie šio grandiozinio projekto pripažįsta jo ribotumus. Viename straipsnyje šiuo klausimu rašoma: „Kai kurių žodžių reikšmės vis dar nėra žinomos, ir nuolat atrandama kas nors nauja, [. . .] taigi darbas tęsiasi.“