PANAMA labiausiai žinoma dėl savo kanalo — vandens kelio, jungiančio Atlanto ir Ramųjį vandenyną. O Panamos sąsmauka, jungdama Pietų ir Šiaurės Ameriką, vienija ir tautas. Čia namus rado įvairių rasių bei kultūrų žmonės. Diduma gyventojų yra indėnų ir europiečių palikuonys.

1501-aisiais, kai ispanų keliautojai atvyko į Panamą, čia gyveno daug tenykščių genčių. Kai kurios išlikusios ligi šiol. Viena iš jų — kunai, kurių dauguma įsikūrę San Blaso salyne bei Karibų jūros pakrantėje netoli sienos su Kolumbija.  Jie verčiasi žemdirbyste, medžiokle ir žvejyba, į kurią leidžiasi skaptuotomis kanojomis.

Kai kunų genties vyras veda, jis persikelia gyventi pas uošvius ir jiems dirba. Jei po kurio laiko jaunavedžiams gimsta dukra, jie gali įsikurti atskirai nuo tėvų.

Panamoje yra apie 300 Jehovos liudytojų bendruomenių. Sueigos rengiamos ne tik ispanų, bet ir anglų, gudžaratų, gvaimių, Haičio kreolų, kinų, kunų bei panamiečių gestų kalba.