— Kas jus paskatino domėtis gyvybės kilme ir gyvenimo prasme?

— Tėvas buvo katalikas, mama — protestantė. Taigi religijai jie neteikė daug reikšmės. Aš paauglystėje mąsčiau apie gyvenimo prasmę, domėjausi budizmu, hinduizmu, islamu. Netgi prašiau Dievo, kad atskleistų man tiesą.

Maždaug aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje molekulinės biologijos srityje buvo padaryta nuostabių atradimų, todėl svarsčiau, ar nepaaiškės, kaip atsirado gyvybė. Žavėjausi gyvosiose ląstelėse vykstančiais procesais, todėl nusprendžiau studijuoti biotechnologiją. Beje, dauguma dėstytojų teigė, jog gyvybė išsivystė gamtoje vykstant natūraliems procesams, ir aš jais tikėjau.

— Kodėl susidomėjote Biblija?

— Pas mus užėjo du Jehovos liudytojai. Nors jie buvo malonūs, piktai burbtelėjau, jog tokie dalykai manęs nedomina. Mūsų pokalbį nugirdo žmona. „Koks tu, Hansai Kristianai, nemandagus. Juk tave visada domino gyvenimo prasmė“, — pasakė ji. Susigėdau, nes žmona buvo teisi. Liudytojus pasivijau ir šiek tiek pabendravęs pasiteiravau, ar Biblija neprieštarauja mokslui.

— Ką jie į tai atsakė?

— Parodė, kas Biblijoje rašoma apie visatoje akivaizdžiai veikiantį energijos Šaltinį. Jie perskaitė citatą, kuri skambėjo taip: „Pakelkite akis ir pasižiūrėkite  į aukštybes! Kas jas sukūrė? [...] Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena nedrįsta neateiti!“ * Šis teiginys mane suintrigavo. Be to, atrodė logiška, kad tvarką visatoje palaiko kažkas be galo išmintingas.

— Ar jūsų požiūris į evoliuciją pasikeitė?

— Ilgainiui suvokiau, jog įvairioms evoliucijos teorijoms trūksta svarių įrodymų. Iš esmės jos tėra teiginiai, išgalvoti tam, kad pagrįstų, kaip gyvuose organizmuose savaime galėjo atsirasti nepaprastai sudėtingi mechanizmai, pavyzdžiui, imuninė sistema. Kuo labiau gilinausi į imuninę sistemą, tuo darėsi aiškiau, kokia ji sudėtinga ir veiksminga. Taigi padariau išvadą, jog gyvybė yra genialaus Kūrėjo darbo vaisius.

— Ar galite pateikti įrodymų, kad gyvybė buvo sukurta?

— Vienas iš tokių nuostabą keliančių mechanizmų, sukurtų mums apsaugoti nuo daugybės veiksnių, tarp jų bakterijų ir virusų, yra imuninė sistema. Jos mechanizmus galima sugrupuoti į dvi viena kitą papildančias sistemas. Pirmoji į organizmą patenkančius mikrobus aktyviai puola kelias pirmąsias valandas. Antrajai, kad sureaguotų, reikia keleto dienų, bet ji įsibrovėlius atakuoja nelyginant taikliai paleista strėlė. Be to, antroji sistema turi gerą atmintį. Jei koks jau pažįstamas priešas užpultų kad ir po kelerių metų, atkirtis jam bus duotas dar greičiau. Visa imuninė sistema dirba taip puikiai, kad dažnai žmogus nė neįtaria, jog buvo pasigavęs užkratą. Stebina ir tai, kaip ji svetimkūnius atskiria nuo šimtų skirtingų tipų kūno ląstelių.

— Papasakokite, kas vyksta, kai į organizmą patenka mikrobų?

— Mikrobai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, šlapimo ir lyties organus, įbrėžimus odoje, taip pat su maistu. Aptikusi neprašytą svečią, imuninė sistema įjungia visą grandinę cheminių reakcijų, kuriose dalyvauja dešimtys tam tikslui skirtų baltymų. Kiekviena šios grandinės sudedamoji dalis sužadina kitą ir taip sustiprina kontrataką. Tiesiog stulbinantis procesas!

— Ar mokslo žinios sustiprino jūsų tikėjimą, jog Dievas yra?

— Be abejo! Imuninės sistemos sudėtingumas ir gebėjimas veikti aiškiai liudija esant išmintingą, mus mylintį Kūrėją. Galiu pridurti, jog mokslas sustiprino mano pasitikėjimą Biblija. Štai Patarlių 17:22 rašoma, jog „linksma širdis — geras vaistas“. Mokslininkai nustatė, kad imuninei sistemai įtakos turi emocinė būsena. Pavyzdžiui, įtampa gali susilpninti imunitetą.

— Daugelis jūsų amžininkų Dievo netiki. Kodėl?

— Priežastys įvairios. Kai kurie, kaip ir aš, paprasčiausiai tiki tuo, ko juos mokė. Vieni tikriausiai mano, jog evoliucijos teorija moksliškai pagrįsta. Kiti apie gyvybės atsiradimą apskritai negalvoja. Išties gaila. Jiems turėtų kilti daugiau klausimų.

— Kodėl tapote Jehovos liudytoju?

— Mane patraukė jų svetingumas ir tikėjimas Kūrėjo pažadėta geresne ateitimi. * Jie tiki ne mitais ir prasimanymais, o savo tikėjimą grindžia išsamiomis studijomis bei apmąstymais. *