BIBLIJOS PRINCIPAS: „Viešpatie, kas gali svečiuotis tavo Palapinėje? [...] Žmogus, kuris dorai gyvena, daro, kas teisu, ir kalba tiesą iš grynos širdies“ (Psalmyno 15:1, 2).

KUO NAUDINGA. Sąžiningumą ir dorumą vertina daug kas. Bet kaip tada, jeigu atsiranda proga nesąžiningai pasipelnyti ir likti nenubaustam? Tuomet ir paaiškėja, kas slypi žmogaus širdyje.

Rachelė, kuri dirba tiekėja, pasakoja: „Kai kurie parduotuvių vadybininkai man siūlydavo sandėrį, — jei prekes pirksiu iš jų, užuot padarę didesnę nuolaidą įmonei, žadėdavo atsidėkoti man asmeniškai. Bet dėl Biblija išlavintos sąžinės atsisakydavau. Kai apie tai sužinojo mano viršininkė, ėmė manimi pasitikėti dar labiau.“

Jei Rachelė būtų susigundžiusi pasiūlymu, tuokart būtų turėjusi finansinės naudos. Bet kaip tuomet, jei apie tai sužinotų darbdavė? Ar Rachelė neprarastų darbo? Ar lengva būtų susirasti kitą? Bet moteriai svarbiausia buvo jos sąžinė ir savigarba. „Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus; malonė vertesnė už sidabrą ar auksą“, — teigiama Biblijoje, Patarlių 22:1.

Džesis irgi buvo sąžiningas ir patikimas, todėl darbdavio akyse pelnė gerą vardą. Kuo Džesiui tai buvo naudinga? Jis ne tik gavo vadybininko pareigas, bet ir galėjo dirbti laisvesniu grafiku. Todėl likdavo daugiau laiko žmonai, vaikams ir dvasinei veiklai.

Ieškodami darbuotojų kai kurie darbdaviai kreipiasi į organizacijas, kurių nariai garsėja sąžiningumu. Štai vienos kompanijos vadybininkas Filipinuose kreipėsi į Jehovos liudytojų filialą, siūlydamas mūsų bendratikiams darbą. „Jie darbštūs, sąžiningi ir pareigingi“, — rašė jis. Beje, garbė už tai tenka Jehovai, kuris moko nekęsti pikta ir mylėti gera (Amoso 5:15).