NIEKAS neabejoja, kad auklėti vaikus — sunkus darbas. Bet jeigu nedrausminame, kai tam yra pagrindo, ši užduotis darosi dar sunkesnė. Kodėl? Nedrausminamas vaikas: 1) tampa nevaldomas, o tai dar labiau vargina tėvus; 2) nebežino, kaip elgtis, nes auklėjimas nenuoseklus.

Kita vertus, nuosaikus, supratingas auklėjimas skatina vaiką mąstyti ir jo elgseną formuoja tinkama linkme. Be to, šitaip auklėjamas, jis tvirtai jausis ir suaugęs. Tik kur rasti patikimą vadovą, kaip auklėti vaikus?

Šio žurnalo leidėjai, Jehovos liudytojai, yra įsitikinę, jog Šventasis Raštas, kaip jame ir tvirtinama, yra „naudingas mokyti, drausminti, taisyti“ (2 Timotiejui 3:16). Tačiau tai kur kas daugiau nei vadovėlis; jame išdėstyti principai — reali pagalba šeimai. Aptarkime kelis pavyzdžius.

BIBLIJOJE RAŠOMA: „Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies“ (Patarlių 22:15, Brb).

Net jei vaikai sumanūs ir geri, jie vis tiek yra linkę krėsti kvailystes. Todėl vaikus reikia drausminti (Patarlių 13:24). Tai pripažįstant, tėvams bus daug lengviau atlikti savo pareigą.

BIBLIJOJE RAŠOMA: „Nepalik vaiko nenubausto“ (Patarlių 23:13, Brb).

Nereikėtų baimintis, kad vaiką saikingai drausmindami jam pakenksite arba vėliau dėl to jis ims jūsų nekęsti. Jei pabartas vaikas jaučia, kad jį mylime, jam bus lengviau nuolankiai paklusti. Beje, nuolankumas — tokia savybė, kuri reikalinga ir suaugus (Hebrajams 12:11).

BIBLIJOJE RAŠOMA: „Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Galatams 6:7).

Savaime suprantama, tėvai nori apsaugoti savo vaikus, ir ne be pagrindo. Tačiau ir čia reikia nuosaikumo. „Gelbėdami“ vaiką, kad nepatirtų savo neatsakingo elgesio padarinių, arba užstodami  jį, kai mokytojas ar kitas suaugęs žmogus pateikia aiškių įrodymų, kad šis prasižengė, tik darysite meškos paslaugą. Užuot taip elgęsi, tuos žmones laikykite savo sąjungininkais. Šitaip mokysite vaiką gerbti viršesnius už save — taip pat ir jus (Kolosiečiams 3:20).

BIBLIJOJE RAŠOMA: „Vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai“ (Patarlių 29:15, Brb).

Nors tėvai niekada neturi būti žiaurūs, būtina vengti ir kito kraštutinumo — besaikio nuolaidžiavimo. „Vaikas, kuriam tėvai leidžia viską, vargu ar suvokia, kad namuose sprendžiamasis balsas yra tėvų“, — rašoma knygoje The Price of Privilege. Jei vadovavimo nesiimsite jūs, neilgai trukus karaliumi pasijus jis. Kaip ir reikėjo tikėtis, vaikas pasielgs neišmintingai ir tiek sau, tiek jums pridarys bėdų (Patarlių 17:25; 29:21).

BIBLIJOJE RAŠOMA: „Vyras [...] prisiriš prie savo žmonos, ir juodu bus vienas kūnas“ (Mato 19:5).

Kaip nurodyta Biblijoje, vyras ir moteris jau turi būti susituokę, kai pradeda vaikus, ir likti drauge, šiems užaugus ir išėjus iš gimtųjų namų (Mato 19:5, 6). Šia prasme pirmiausia esate sutuoktiniai ir tik paskui — tėvai. Tačiau jeigu jūsų šeimoje viskas atvirkščiai, vaikas gali pradėti „[manyti] apie save geriau negu reikia manyti“ (Romiečiams 12:3). Šeimoje, kur visada dėmesio centre yra tik vaikas, santykiai tarp sutuoktinių atšąla.

Kad būtumėte geri tėvai, vaikus auklėkite laikydamiesi šių principų.

Mylėkite juos. „Tėvai, neuikite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kolosiečiams 3:21).

Nustatę taisykles, jų nekaitaliokite. „Jūsų ‘taip’ tegul reiškia ‘taip’, o ‘ne’ — ‘ne’“ (Mato 5:37).

Elkitės supratingai. „[Bausiu] tave pagal teisingą saiką“ (Jeremijo 30:11). *