Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Elijas Huteris ir jo nuostabios Biblijos hebrajų kalba

Elijas Huteris ir jo nuostabios Biblijos hebrajų kalba

AR MOKATE skaityti senovės hebrajų kalba, kuria parašyta dalis Biblijos? Greičiausiai ne. Galbūt net nesate matęs hebrajiškos Biblijos. Tačiau tai, ką sužinosite apie XVI amžiaus mokslininką Eliją Huterį ir du jo parengtus Biblijos leidimus, tikėtina, paskatins jus Šventąjį Raštą vertinti dar labiau.

Elijas Huteris gimė 1553 metais Gerlice, mažame miestelyje netoli dabartinės Vokietijos sienos su Lenkija ir Čekija. Huteris studijavo Vidurio Rytų kalbas liuteronų universitete Jėnoje. Būdamas vos dvidešimt ketverių tapo hebrajų kalbos profesoriumi Leipcige. Jis siekė reformų švietimo sistemoje ir vėliau Niurnberge įkūrė mokyklą, kur studentai per ketverius metus galėjo išmokti hebrajų, graikų, lotynų ir vokiečių kalbas. Tais laikais tai buvo neįmanoma jokioje kitoje mokykloje ar universitete.

VERTINGAS BIBLIJOS LEIDIMAS

1587 metais Huterio išleistos Biblijos hebrajų kalba titulinis puslapis

1587-aisiais Huteris hebrajų kalba išleido Biblijos dalį, dažnai vadinamą Senuoju Testamentu. Leidinį jis pavadino Derech ha kodeš – žodžiais iš Izaijo 35:8, tai yra „Šventasis kelias“. Knyga buvo išspausdinta labai gražiu šriftu; pasak kai kurių, „kiekviena detalė bylojo apie šio leidimo puošnumą“. Tačiau didžiausia šios Biblijos vertė buvo ta, kad studentai galėjo ja naudotis kaip puikia priemone mokytis hebrajų kalbos.

Kad suprastume, kodėl Huterio išleista Biblija buvo tokia naudinga, pasiaiškinkime, su kokiais dviem sunkumais susidurdavo studentai, bandantys Šventąjį Raštą skaityti hebrajų kalba. Pirma, raidės neįprastos, žodžiai skaitomi iš dešinės į kairę. Antra, prie žodžio pridėjus priešdėlį ar priesagą jo šaknį sunku atpažinti. Pavyzdžiu paimkime hebrajišką žodį נפשׁ (nefeš), kuris dažnai verčiamas „siela“. Ezechielio 18:4 šis žodis rašomas su priešdėliu ה (ha). Neįgudusiai akiai הנפשׁ (han·nefeš) ir נפשׁ (nefeš) gali atrodyti kaip visiškai skirtingi žodžiai.

Norėdamas padėti savo studentams, Huteris išrado originalų hebrajiškų raidžių spausdinimo būdą – pusjuodžiu ir kontūriniu šriftu. Žodžių šaknis jis spausdino pusjuodėmis raidėmis, o priešdėlius ir priesagas – kontūrinėmis (tuščiavidurėmis). Dėl šio paprasto išradimo studentai greitai atpažindavo hebrajiškų žodžių šaknis, tad mokytis šios kalbos tapo lengviau. Panašus metodas naudojamas Biblijos vertimo New World Translation of the Holy Scriptures – With References išnašose. Jose transliteruota šaknis yra paryškintu šriftu, o priešdėliai ir priesagos – paprastu. Iliustracijoje šiame puslapyje matyti Ezechielio 18 skyriaus 4 eilutė Huterio išleistoje Biblijoje hebrajų kalba ir tos pačios eilutės išnaša angliškoje Reference Bible.

„NAUJASIS TESTAMENTAS“ HEBRAJŲ KALBA

Huteris taip pat išleido graikiškąją Šventojo Rašto dalį, dažnai vadinamą Naujuoju Testamentu. Ši dvylikakalbė Biblija buvo išspausdinta 1599 metais Niurnberge, todėl dar žinoma kaip Niurnbergo poliglota. Huteris norėjo, kad joje būtų tekstas ir hebrajų kalba. Tačiau jis sakė, kad hebrajiško vertimo jam nepavyktų gauti, net jeigu būtų pasiruošęs sumokėti labai didelius pinigus. * Taigi Huteris nusprendė Naująjį Testamentą iš graikų kalbos į hebrajų versti pats. Atidėjęs kitus darbus į šalį, šią Biblijos dalį jis išvertė per vienus metus!

O ką galima pasakyti apie Huterio vertimo kokybę? Žinomas devyniolikto amžiaus hebraistas Francas Deličas rašė: „Jo hebrajiškas vertimas atspindi tokį gerą kalbos supratimą, koks retai pasitaiko tarp krikščionių; tuo vertimu iki šiol verta remtis, nes vertėjas kaskart sugebėdavo parinkti patį tinkamiausią posakį.“

IŠLIEKAMOJI VERTĖ

Iš vertimo darbo Huteris nepraturtėjo; jo Biblijas, matyt, sunkiai sekėsi parduoti. Vis dėlto Huterio triūsas turėjo išliekamąją vertę. Pavyzdžiui, jo hebrajišką Naujojo Testamento vertimą redagavo ir 1661 metais naujai išleido Viljamas Robertsonas, o 1798-aisiais tą patį padarė Ričardas Kadikas. Šią Biblijos dalį Huteris vertė iš originalo – graikų – kalbos. Citatose iš hebrajiškųjų raštų vietoj titulų Kyrios (Viešpats) ir Teos (Dievas) jis rašė „Jehova“ (יהוה, JHVH); šį vardą taip pat pavartojo tose vietose, kur, jo manymu, turimas omenyje Jehova. Tai įdomus faktas. Nors daugelis Naujojo Testamento vertėjų Dievo asmeninio vardo nerašo, Huterio vertime jis yra, ir tai dar vienas įrodymas, kad į graikiškąją Biblijos dalį dera grąžinti Dievo vardą.

Kai kitą kartą Naujajame Testamente pamatysite Dievo vardą arba žiūrėsite kokią išnašą Reference Bible, prisiminkite Elijo Huterio darbus ir jo nuostabias Biblijas hebrajų kalba.

^ pstr. 9 Naująjį Testamentą į hebrajų kalbą kai kas jau buvo vertę. 1360 metais jį išvertė bizantiečių vienuolis Simonas Atumanas, o apie 1565-uosius – vokiečių mokslininkas Osvaldas Šrekenfuksas. Tie vertimai niekada nebuvo išleisti ir iki šių dienų neišliko.