1, 2. Kas dviem Jėzaus mokiniams nutiko pakeliui į Emausą?

 PERSIKELKIME mintyse į 33 m. e. m. nisano 16-ąją. Jėzaus mokiniai sielvartauja, jie apimti baimės. Ir štai pora jų traukia iš Jeruzalės link Emauso, kaimo už 11 kilometrų. Abu visai nusiminę, nes jų Mokytojas Jėzus neseniai buvo nužudytas ir jų lūkesčiai dėl Mesijo liko neišsipildę. Tačiau tų mokinių laukia didelė staigmena.

² Prie jų prisiartina vienas vyriškis ir žingsniuoja drauge. Mokiniai jam pasiguodžia, kad Jėzui mirus neteko vilties. Ką tas žmogus toliau kalbėjo, abu tikriausiai įsiminė visam gyvenimui. „Pradėjęs nuo Mozės ir visų Pranašų“, jis padėjo jiems suprasti, kodėl Mesijas turėjo kentėti ir mirti. O kai trijulė atkeliavo į Emausą, nepažįstamasis davė suprasti, kad jis ir yra Jėzus! Įsivaizduok, koks džiaugsmas mokinius apėmė, kai patys įsitikino, kad Mesijas prikeltas! (Lk 24:​13–35)

3, 4. Kaip Jėzus padėjo mokiniams ir ką toliau aptarsime? (Apaštalų darbų 1:3)

³ Per 40 dienų po prikėlimo Jėzus savo mokiniams pasirodė ne kartą. (Perskaityk Apaštalų darbų  1:3.) Tuo laikotarpiu jis padėjo savo nuliūdusiems sekėjams atgauti džiaugsmą ir pasitikėjimą. Nuo tada jie ėmėsi drąsiai skelbti apie Karalystę ir mokyti žmones. a

⁴ Į šį Jėzaus gyvenimo tarpsnį verta pasigilinti daugiau. Straipsnyje aptarsime, kaip jis po prikėlimo (1) mokinius drąsino, (2) padėjo jiems geriau suprasti šventuosius raštus ir (3) parengė imtis dar daugiau atsakomybės. Pažiūrėsime, ko galime iš Jėzaus pavyzdžio pasimokyti.

DRĄSINK KITUS

5. Kodėl Jėzaus mokiniams reikėjo padrąsinimo?

⁵ Jėzaus mokinius tikrai reikėjo padrąsinti. Juk kai kurie tapdami jo sekėjais paliko namus, šeimas ir verslą (Mt 19:27). Tų, kas įtikėjo Jėzų, žmonės nekentė ir šalinosi (Jn 9:22). Mokiniai aukojosi noriai, supratę, kad Jėzus yra Mesijas (Mt 16:16). Bet kai Jėzus buvo nužudytas, jų lūkesčiai dužo į šipulius ir apėmė neviltis.

6. Ką Jėzus darė iškart po prisikėlimo?

⁶ Jėzus, be abejo, suprato, kodėl mokiniai tokie nusiminę. Ne dėl dvasinio nusilpimo, o dėl skaudžios netekties. Todėl jau pirmą dieną po prisikėlimo jis pradėjo juos drąsinti. Pavyzdžiui, pasirodė Marijai Magdalietei, liejančiai ašaras prie jo kapo (Jn 20:​11, 16). Taip pat dviem jau minėtiems mokiniams. Nepamiršo, aišku, ir apaštalo Petro (Lk 24:34). Ko iš Jėzaus pavyzdžio pasimokome? Prisiminkime jo susitikimą su Marija.

7. Ką Marija veikė nisano 16-osios rytą ir kaip Jėzus ją nudžiugino? (Jono 20:​11–16; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Perskaityk Jono 20:​11–16. Ankstų nisano 16-osios rytą keletas dievobaimingų moterų, tarp jų ir Marija,  atėjo prie Jėzaus kapo (Lk 24:​1, 10). Tačiau kūno ten neberado. Marija tuojau nubėgusi pranešė apie tai Petrui ir Jonui ir, šiems skubant prie kapo, grįžo paskui juos. Patys pamatę, kad kūno nėra, Petras ir Jonas parėjo į namus. O Marija pasilikusi verkė. Ji nė nenumanė, kad Jėzus viską stebi. Savo ištikimos sekėjos ašarų sujaudintas, Jėzus prisiartino ir ją užšnekino. Atpažinusi Mokytoją, Marija net sušuko iš laimės. Ir pagalvok, su kokiu džiaugsmu ji nuskubėjo Jėzaus paliepta pranešti apie jo prikėlimą broliams (Jn 20:​17, 18).

8. Kaip galime sekti Jėzaus pavyzdžiu?

⁸ Ko iš Jėzaus pasimokome? Mes irgi galime prislėgtiems bendratikiams pakelti dvasią ir įkvėpti jėgų toliau tarnauti Jehovai. Kaip ir Jėzus, rodykime atjautą. Štai Džoselina per nelaimingą atsitikimą neteko savo sesės. „Sielvartavau mėnesių mėnesiais“, – pasakoja ji. Bet viena bendratikių pora pasikvietė ją pas save, dėmesingai išklausė ir patikino, kad Dievui ji labai brangi. Džoselina sako: „Jų rankomis Jehova mane tarsi iškėlė iš šėlstančios jūros tamsybių ir pasodino gelbėjimosi valtyje. Jiedu atgaivino mano troškimą tarnauti Jehovai.“ Mes irgi galime labai pastiprinti bendratikius, jei atidžiai juos išklausome ir atjaučiai paguodžiame. Dažnam tai įkvepia naujų jėgų dirbti Dievo pavestą darbą (Rom 12:15).

PADĖK STUDIJUOTOJAMS SUPRASTI BIBLIJĄ

9. Kas mokiniams buvo nelengva ir kaip Jėzus jiems padėjo?

⁹ Jėzaus mokiniai tikėjo Dievo Žodžiu ir stengėsi juo vadovautis (Jn 17:6). Vis dėlto, kai jų Mokytojas buvo nubaustas mirtimi tarsi nusikaltėlis, jie sutriko. Aišku, jie nebuvo blogos širdies. Tiesiog nepajėgė visko iki galo suvokti (Lk 9:​44, 45; Jn 20:9). Todėl Jėzus padėjo jiems geriau suprasti šventuosius raštus. Pažiūrėkime, ką jis kalbėjo aniems dviem mokiniams pakeliui į Emausą.

10. Kaip Jėzus padėjo mokiniams suprasti, kad jis išties yra Mesijas? (Luko 24:​18–27)

¹⁰ Perskaityk Luko 24:​18–27. Atkreipk dėmesį, kad Jėzus ne iškart pasisakė, kas esąs. Iš pradžių uždavė keletą klausimų. Tikriausiai norėjo, kad mokiniai išsakytų, kokios mintys sukasi galvoje ir širdyje. Tie pasakė tikėjęsi, kad Mesijas išvaduos Izraelį iš romėnų jungo. Juos išklausęs, Jėzus remdamasis šventaisiais raštais paaiškino, kas iš tikro įvyko. b Vėliau tą vakarą jis šiuos dalykus dėstė ir kitiems mokiniams (Lk 24:​33–48).

11, 12. a) Kaip Jėzus mokė ir kaip galime sekti jo pavyzdžiu? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.) b) Kaip studijų vadovas padėjo Norčiui?

¹¹ Ko iš Jėzaus pasimokome? Tu irgi savo studijuotojui užduok taktiškų klausimų – lengviau bus įžvelgti, kas slypi jo prote ir širdyje (Pat 20:5).  Tada galėsite drauge paieškoti Biblijoje pamokymų, aktualių tam žmogui. Ir nesiduok pagundai pasakyti jam, ką turėtų daryti. Geriau padėk suprasti Dievo Žodžio principus ir kaip jais gyvenime vadovautis.

¹² Gerą pavyzdį parodė Ganoje gyvenančio Norčio mokytojas. Studijuoti Bibliją Nortis pradėjo būdamas šešiolikos ir netrukus dėl to susilaukė namiškių priešiškumo. Kas padėjo jaunuoliui nepalūžti? Jo mokytojas remdamasis Mato 10 skyriumi buvo įspėjęs, kad tikrieji krikščionys neišvengs persekiojimų. „Tad kilus artimųjų priešiškumui, – sako Nortis, – supratau, kad esu teisingam kelyje.“ Be to, studijų vadovas aptarė su juo Mato 10:16 ir pamokė religinius klausimus namiškiams aiškinti pagarbiai. Po krikšto Nortis norėjo tapti pionieriumi, o tėvas tikėjosi, kad jis stos į universitetą. Užuot nurodęs, ką Nortis turėtų daryti, studijų vadovas uždavė jam įžvalgių klausimų ir padėjo suprasti atitinkamus Biblijos principus. Kaip Nortis apsisprendė? Jis ėmėsi visalaikės tarnybos. Nors tėvas dėl to išvarė jaunuolį iš namų, jis nė kiek nesigaili. „Esu įsitikinęs, kad pasirinkau teisingai“, – sako jis. Jeigu ir mes skatinsime studijuotojus ieškoti išminties Dievo Žodyje, padėsime jiems tapti brandžiais krikščionimis (Ef 3:​16–19).

PADĖK BROLIAMS DVASIŠKAI AUGTI

13. Ką Jėzus darė, kad Tėvo pavestas darbas nenutrūktų? (Efeziečiams 4:8)

¹³ Tėvo pavestą darbą Jėzus atliko labai gerai (Jn 17:4). Bet jis nesivadovavo požiūriu „jei nori padaryti gerai, daryk pats“. Trejus su puse metų Jėzus ruošė sau pamainą – būrį ištikimų sekėjų. Nors kai kurie tikriausiai tebuvo dvidešimties suvirš, Jėzus prieš grįždamas į dangų patikėjo jiems pareigą rūpintis brangiomis  Jehovos avimis ir vadovauti evangelizacijos darbui. (Perskaityk Efeziečiams 4:8.) Jis norėjo, kad tie atsidavę, darbštūs Dievo tarnai būtų tikra dovana bendruomenei, tad per 40 dienų po prisikėlimo stengėsi padėti jiems toliau dvasiškai augti. Kaip?

14. Kaip Jėzus ugdė mokinius per 40 dienų po prisikėlimo? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Jėzus mokė juos su meile ir atvirai. Pavyzdžiui, kai kuriuos įspėjo nesileisti užvaldomiems abejonių (Lk 24:​25–27; Jn 20:27). Ragino sekėjus atsidėti ne verslui, o ganomajai veiklai (Jn 21:15). Mokė saugotis konkuravimo dvasios, nepavydėti kitiems pareigų (Jn 21:​20–22). Ir pataisė kai kuriuos klaidingus lūkesčius dėl Karalystės, paskatino susitelkti į evangelizacijos darbą (Apd 1:​6–8). Kuo tai geras pavyzdys vyresniesiems?

15, 16. a) Kaip vyresnieji gali sekti Jėzaus pavyzdžiu? b) Kuo vieno vyresniojo pamokymas buvo naudingas Patrikui?

¹⁵ Ko iš Jėzaus dera pasimokyti vyresniesiems? Visus brolius, neaplenkdami ir jaunuolių, jie turi ruošti naujoms užduotims. c Ganytojams nereikėtų tikėtis, kad tie broliai patys visko išmoks. Dera su meile jaunuoliams patarti, kad įgytų patirties ir ugdytųsi nuolankumą, pareigingumą, troškimą tarnauti kitiems (1 Tim 3:1; 2 Tim 2:2; 1 Pt 5:5).

¹⁶ Tokia vyresniųjų pagalba labai pravertė Patrikui. Jaunystėje jis buvo grubokas, net su sesėmis elgdavosi atžariai. Vienas vyresnysis tai pastebėjo ir jaunuolį maloniai paprotino. „Džiaugiuosi, kad jis tai padarė, – sako Patrikas. – Nusimindavau,  kai pareigas, apie kurias svajojau, gaudavo kiti broliai. Bet tas vyresnysis padėjo man suprasti, kad turiu ne apie padėtį ar pareigas svajoti, o nuolankiai tarnauti broliams ir sesėms.“ Patrikas padarė dvasinę pažangą ir būdamas dvidešimt trejų tapo vyresniuoju (Pat 27:9).

17. Kaip Jėzus parodė, kad mokiniais pasitiki?

¹⁷ Jėzus savo sekėjams prisakė ne vien skelbti gerąją žinią, bet ir mokyti žmones (Mt 28:20). Ko gero, jie abejojo, kad pajėgs atlikti tokią nelengvą užduotį. Tačiau Jėzus buvo tuo visiškai tikras. Kad savo mokiniais pasitiki, jis leido suprasti tokiais žodžiais: „Kaip Tėvas siuntė mane, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20:21).

18. Kaip vyresnieji gali sekti Jėzaus pavyzdžiu?

¹⁸ Ko iš Jėzaus gali pasimokyti vyresnieji? Kad svarbu broliams patikėti naujų užduočių ir juos mokyti (Fil 2:​19–22). Pavyzdžiui, lavindami jaunuolius vyresnieji galėtų skirti jiems Karalystės salės valymo ir remonto darbų. Ir svarbu tais broliais pasitikėti. Pamokę, kaip paskirtą užduotį atlikti, leiskite darbuotis patiems. Neseniai vyresniuoju tapęs brolis Metju labai vertina tokį mokymą ir pasitikėjimą. Jis sako: „Džiaugiuosi, kad mano klaidas vyresnieji laikė tiesiog mokymosi proceso dalimi ir toliau padėjo tobulėti.“ d

19. Kaip galime sekti Jėzaus pėdomis?

¹⁹ Kol sugrįžo į dangų, Jėzus savo sekėjus drąsino, mokė ir lavino. Eikime ir mes jo pėdomis (1 Pt 2:21). Jis tikrai padės mums tai daryti, nes pats pažadėjo: „Aš būsiu su jumis per visas dienas iki šio pasaulio pabaigos“ (Mt 28:20).