„Jūsų Tėvas gailestingas“
„Jūsų Tėvas gailestingas“
„Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (LUKO 6:36).
1, 2. Kaip iš Jėzaus žodžių, pasakytų Rašto aiškintojams ir fariziejams, ir iš to, ko jis mokė savo sekėjus, matyti, koks brangintinas gailestingumas?
ĮSTATYMAS, duotas per Mozę, susidėjo iš maždaug 600 įsakų ir potvarkių. Bet izraelitams neužteko vien tik laikytis Įstatymo reikalavimų. Taip pat labai svarbu buvo rodyti gailestingumą. Pažiūrėkime, ką Jėzus kalbėjo fariziejams, nejaučiantiems širdyje jokios pagailos. Dviem atvejais jis supeikė juos, primindamas, kas Dievo yra prisakyta: „Aš noriu gailestingumo, o ne aukos“ (Mato 9:10-13; 12:1-7; Ozėjo 6:6). Žemiškajai tarnybai artėjant į pabaigą, Jėzus pareiškė: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę“ (Mato 23:23).
2 Jėzus, be abejo, didžiai vertino gailestingumą. Savo sekėjus jis mokė: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Luko 6:36). O kad šiuo atžvilgiu taptume „Dievo sekėjais“, turime žinoti, kas yra tikrasis gailestingumas (Efeziečiams 5:1). Juk jeigu suprasime, kokia brangintina ši savybė, tai ir stengsimės būti kuo gailestingesni.
Gailestingumas rodomas vargų prislėgtiems
3. Kodėl iš paties Jehovos reikia mokytis, kas yra tikrasis gailestingumas?
3 Psalmininkas giedojo: „Atlaidus ir gailestingas Viešpats, lėtas pykti ir pilnas gerumo. Geras kiekvienam Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams“ (Psalmyno 145:8, 9). Jehova yra „gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas“ (2 Korintiečiams 1:3). Gailestingas yra tas, kuris rodo kitam atjautą. Gailestingumas — viena svarbiausių Dievo savybių. Jo pavyzdys ir pamokymai leidžia suvokti, ką iš tikrųjų reiškia būti gailestingam.
4. Ką sužinome apie gailestingumą iš Izaijo 49:15?
4 Izaijo 49:15 užrašyti tokie Jehovos žodžiai: „Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui?“ Hebrajiški žodžiai, giminingi tam, kuris čia suprantamas kaip „švelnumas“, yra pavartoti mūsų jau cituotose Psalmyno 145:8, 9 eilutėse, ir ten jais įvardijamas gailestingumas. Jehovos jausmai, dėl kurių jis rodo žmogui gailestingumą, prilyginami šiltam motinos prisirišimui prie žindomo kūdikio. Galbūt mažylis nori valgyti ar dar ko nors. Mama, gerai viską įžvelgdama, rūpinasi savo vaikeliu su didžiu švelnumu ir atjauta. Tokie pat šilti yra ir Jehovos jausmai tiems, kam jis rodo gailestingumą.
5. Kaip Jehova pasirodė esąs „apstus gailestingumo“ Izraeliui?
5 Viena yra gailestį jausti, bet kas kita imtis padėti vargo prislėgtam žmogui. Pažiūrėkime, ką Jehova maždaug prieš 3500 metų darė, kai jo garbintojai vergavo egiptiečiams. Dievas pasakė Mozei: „Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo prieš savo engėjus šauksmus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia, nužengiau išgelbėti juos iš egiptiečių rankų ir nuvesti iš to krašto į gerą ir erdvų kraštą, į kraštą, tekantį pienu ir medumi“ (Išėjimo 3:7, 8). Paskui, praėjus kokiems 500 metų nuo tada, kai izraelitai buvo iš Egipto išvaduoti, Jehova jiems priminė: „Aš išvedžiau Izraelį iš Egipto ir išgelbėjau jus iš egiptiečių rankos bei rankos visų jus engusių karalysčių“ (1 Samuelio 10:18). Kadangi izraelitai vis nukrypdavo nuo teisingų Dievo normų, jiems dažnai tekdavo skaudžiai nukentėti. Bet Jehova jų pasigailėdavo ir siųsdavo pagalbą (Teisėjų 2:11-16; 2 Metraščių 36:15). Taigi matome, kad meilingasis Dievas ištiesia ranką tiems, kuriems reikia pagalbos, kurie pavojuje arba sunkumų spaudžiami. Jehova yra „apstus gailestingumo“ (Efeziečiams 2:4).
6. Kaip Jėzus Kristus, sekdamas savo Tėvo pavyzdžiu, rodė gailestingumą?
6 Jėzus Kristus tarnaudamas žemėje rodė gailestingumą lygiai kaip jo Tėvas. Štai sykį du aklieji Jėzų maldavo: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ Ko jis ėmėsi? Paprašytas stebuklu grąžinti regėjimą, Jėzus abudu pagydė, ir ne šiaip iš pareigos. „Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo“, — rašoma Biblijoje (Mato 20:30-34). Gailesčio skatinamas Jėzus darė daug stebuklų ir išvadavo iš skaudžios bėdos ne vieną akląjį, demonų apsėstąjį, raupsuotąjį; išgydė tėvų džiaugsmui ne vieną sergantį vaiką (Mato 9:27; 15:22; 17:15; Morkaus 5:18, 19; Luko 17:12, 13).
7. Ką suprantame apie gailestingumą iš Jehovos ir jo Sūnaus pavyzdžio?
7 Iš Jehovos ir Jėzaus Kristaus pavyzdžio įžvelgiame du gailestingumo ypatumus. Viena, tai atjauta arba pagaila vargstančiam. Antra, tai pagalba žmogui, teikianti jam palengvėjimą. Gailestingumui pasireikšti būtina ir viena, ir kita. Šventajame Rašte, kai kalbama apie gailestingumą, dažniausiai turimas omenyje aktyvus veiksmas, maloningumas bėdų kamuojamam. O kaip gailestingumas parodomas nusidėjėliui teisme? Ar šiuo atveju, kitaip nei minėjome, gailestingumas gali reikšti pasyvų veiksmą — susilaikymą nuo bausmės?
Kai nusidėjėlio pasigailima
8, 9. Kokį gailestingumą Dievas parodė Dovydui, nusidėjusiam su Batšeba?
8 Pakalbėkime, kaip viskas buvo sprendžiama, kai senovės Izraelio karalius Dovydas nusidėjo svetimaudamas su Batšeba ir atėjęs pranašas Natanas stojo su juo akistaton. Dovydas atgailavo ir meldėsi: „Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo; iš savo begalinio gailestingumo sunaikink mano maištingus darbus. Kaskart nuplauk mano kaltę, apvalyk mane nuo mano nuodėmės! Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu, ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis. Tau nusidėjau, tiktai tau, ir padariau, kas pikta tavo akyse“ (Psalmyno 51:3-6 [51:1-4, Brb]).
9 Širdyje Dovydas labai sielojosi. Jehova nuodėmę atleido ir jam su Batšeba aukščiausios bausmės neskyrė. Abu nusidėjėliai pagal Mozės įstatymą turėjo būti nubausti mirtimi (Pakartoto Įstatymo 22:22). Nors nuodėmės pasekmių jiedu neišvengė, gyvybė buvo išsaugota (2 Samuelio 12:13). Dievas yra gailestingas, todėl nuodėmę atleidžia. Vis dėlto pelnytos bausmės jis neatšaukia.
10. Kodėl mes, žinodami, kad Jehova teisia gailestingai, neturime piktnaudžiauti jo malone?
10 Kadangi „per vieną žmogų [Adomą] nuodėmė įėjo į pasaulį“, o „atpildas už nuodėmę — mirtis“, visi yra užsitraukę mirties bausmę (Romiečiams 5:12; 6:23). Kokie esame dėkingi, kad mus teisdamas Jehova rodo gailestingumą! Tačiau turime labai saugotis, kad Dievo malone nepiktnaudžiautume. „Visi [Jehovos] keliai iš tikrųjų teisingi“, — rašoma Pakartoto Įstatymo 32:4. Nuspręsdamas pasigailėti, Dievas niekada nepažeidžia savo absoliutaus teisingumo normų.
11. Kas Jehovos akimis buvo teisinga, sprendžiant Dovydo, nusidėjusio su Batšeba, bylą?
11 Prieš pakeičiant Dovydui ir Batšebai mirties nuosprendį švelnesne bausme, nuodėmė jiems turėjo būti atleista. Bet tai buvo ne Izraelio teisėjų valioje. Nagrinėdami šią bylą, jie būtų privalėję skirti mirties bausmę. To reikalavo Įstatymas. Tačiau su Dovydu Jehovą saistė sandora ir jis norėjo įžvelgti, ar nesama pagrindo šiam vyrui nuodėmę atleisti (2 Samuelio 7:12-16). Todėl Jehova Dievas, „visos žemės Teisėjas“ — Tas, kuris ‘tikrina širdį’, pats ėmėsi spręsti bylą (Pradžios 18:25; 1 Metraščių 29:17). Dievas gerai permatė Dovydo širdį, ištyrė, kad jo atgaila tikra, ir jam dovanojo.
12. Kas privalu nuodėmingiems žmonėms, norintiems per Dievo malonę išsigelbėti?
12 Jehova, dėl savo gailestingumo leisdamas mums išsivaduoti iš mirties bausmės, skiriamos už paveldėtą nuodėmę, neprasilenkia su savo teisingumo normomis. Kad nuodėmes atleidžiant teisingumo principas nebūtų pažeistas, Jehova siuntė Sūnų, Jėzų Kristų, mūsų išpirkti savo auka. Tai dovana, mums duota iš didžiausio gailestingumo (Mato 20:28; Romiečiams 6:22, 23). Jei norime per tokią Dievo malonę išsigelbėti nuo bausmės už paveldėtą nuodėmę, privalome ‘tikėti Sūnų’ (Jono 3:16, 36).
Dievas gailestingas ir teisingas
13, 14. Ar Dievo gailestingumu atsveriamas jo teisingumas? Paaiškink.
13 Jehova, žinia, teisingumo nepažeidžia savo gailestingumu, bet ar jį rodydamas nekoreguoja teisingumo normų? Ar pagaila Dievo teisingumo nesusilpnina? Anaiptol.
14 Jehova per pranašą Ozėją pasakė Izraelio tautai: „Susižadėsiu su tavimi amžinai, susižadėsiu su tavimi teisumu ir teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu“ (Ozėjo 2:21 [2:19, Brb]). Iš šių žodžių aišku, kad Jehovos gailestingumas visada puikiai pritinka prie kitų jo savybių, taigi ir prie teisingumo. Jehova yra „gailestingas ir maloningas Dievas, [...] atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės“ (Išėjimo 34:6, 7). Jehova yra Dievas, kupinas gailestingumo ir teisybės. Apie jį Biblijoje pasakyta: „Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi“ (Pakartoto Įstatymo 32:4). Ir Dievo teisingumas, ir gailestingumas idealūs. Vienas nėra didesnis už antrą ir nereikia, kad vienas kitą atsvertų. Abi šios savybės kuo geriausiai tarpusavyje dera.
15, 16. a) Kas rodo, kad Dievo teisingumas nėra beatodairiškas? b) Kuo Jehovos garbintojai neabejoja, žinodami, kad jis siųs pražūtį šiai sugedusiai pasaulio santvarkai?
15 Jehovos teisingumas nėra beatodairiškas. Paprastai teisinių įstatymų pamatas yra teisingumas, ir teismas nusikaltusiajam dažniausiai reikalauja įvykdyti pelnytą nuosprendį. Bet Dievo teisingumas remiasi ir nuostata išgelbėti vertus asmenis. Pavyzdžiui, kai nedori Sodomos gyventojai sulaukė bausmės, patriarchas Lotas su savo dukterimis buvo išsaugoti (Pradžios 19:12-26).
16 Galime neabejoti, kad kai Jehova siųs pražūtį šiai sugedusiai pasaulio santvarkai, „milžiniška minia“ žmonių, kurie garbina Dievą teisingai ir kurie „išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“, liks gyvi. Todėl ir pasakyta, kad jie „atėjo iš didžio sielvarto“ (Apreiškimo 7:9-14).
Kodėl turime būti gailestingi?
17. Koks yra vienas svarbus motyvas būti gailestingam?
17 Iš Jehovos ir Jėzaus Kristaus pavyzdžio puikiai suprantame, kas yra tikrasis gailestingumas. Patarlių 19:17 (Brb) rašoma, koks yra vienas svarbus motyvas būti gailestingam: „Kas pasigaili vargšo, skolina Viešpačiui; Jis atlygins jam už jo darbus.“ Jehova džiaugiasi, jeigu mes, kaip jis ir jo Sūnus, elgiamės gailestingai (1 Korintiečiams 11:1). Tada ir kiti stengiasi rodyti šią savybę — už gailestingumą atsimoka gailestingumu (Luko 6:38).
18. Kodėl turime stengtis rodyti gailestingumą?
18 Gailestingumas yra daugelio taurių savybių junginys. Tai ir maloningumas, ir meilė, ir gerumas. Šiltas prisirišimas bei atjauta irgi įkvepia daryti gailestingumo darbus. Kol teisingumas leidžia rodyti gailestingumą, Jehova yra lėtas rūstauti ir kantriai elgiasi su nusidėjėliais, duodamas jiems pakankamai laiko atsiversti (2 Petro 3:9, 10). Vadinasi, gailestingumas neatsiejamas nuo susivaldymo ir didžios kantrybės. Kadangi gailestingumas — derinys įvairiausių dorybių, net ir tų, iš kurių susideda Dievo dvasios vaisius, rodydami gailestingumą sykiu turime puikią galimybę ugdytis visas šias savybes (Galatams 5:22, 23). Kaip tad svarbu būti gailestingam!
„Palaiminti gailestingieji“
19, 20. Kokia prasme gailestingumas triumfuoja prieš teismą?
19 Kristaus mokinys Jokūbas paaiškina, kodėl taip svarbu visad elgtis gailestingai. Jis rašė: „Gailestingumas triumfuoja prieš teismą“ (Jokūbo 2:13b, Brb). Jokūbas kalba apie tokį gailestingumą, kurį kitiems rodo Jehovos garbintojas. Ši savybė triumfuoja prieš teismą ta prasme, kad kai žmogus ‘duoda Dievui apyskaitą už save’, Jehova atsižvelgia į jo gailestingus poelgius ir jam atleidžia dėl savo Sūnaus išperkamosios aukos (Romiečiams 14:12). Taigi viena priežastis, kodėl Dovydo, nusidėjusio su Batšeba, Dievas pasigailėjo, — kad šis vyras pats buvo gailestingas (1 Samuelio 24:4-7). Kita vertus, „teismas negailestingas tam, kuris nevykdė gailestingumo“ (Jokūbo 2:13a). Todėl nereikia stebėtis, kad „negailestingi“ paminėti tarp tokių, kurie Dievo sprendimu „verti mirties“ (Romiečiams 1:31, 32).
20 Kalno pamoksle Jėzaus yra pasakyta: „Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo“ (Mato 5:7). Šie žodžiai kuo aiškiausiai byloja, kad norintieji patirti Dievo gailestingumą patys turi būti gailestingi. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip dera gailestingumą rodyti kasdieniame gyvenime.
Ką sužinojai?
• Kas yra gailestingumas?
• Kaip gailestingumas pasireiškia?
• Kodėl galima sakyti, kad Jehova yra ir gailestingas, ir teisingas Dievas?
• Kodėl turime būti gailestingi?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 21 puslapyje]
Jehova bėdų prislėgtam žmogui puoselėja tokius šiltus jausmus kaip motina savo mažyliui
[Iliustracija 23 puslapyje]
Ką apie gailestingumą suprantame iš Jėzaus stebuklų?
[Iliustracija 24 puslapyje]
Argi Jehova, pasigailėdamas Dovydo, pažeidė savo nustatytas teisingumo normas?
[Iliustracija 25 puslapyje]
Mums, nuodėmingiems žmonėms, Dievas yra gailestingas, ir tai puikiai dera su jo teisingumu