Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Tiesos sėklos pasiekia atokius žemės kampelius

Tiesos sėklos pasiekia atokius žemės kampelius

Tiesos sėklos pasiekia atokius žemės kampelius

TUVOS RESPUBLIKA Rusijoje yra piečiausiame Sibiro pakraštyje, o pietuose ir rytuose ribojasi su Mongolija. Daug žmonių ten gyvena tolimose gyvenvietėse, todėl su Karalystės žinia juos pasiekti nelengva. Bet prieš kurį laiką viena grupė iš tokių nuošalių vietovių keliavo į Tuvos sostinę Kyzylą dalyvauti seminare. Marija, pionierė, tarnaujanti Kyzyle, sužinojusi apie jų atvykimą, suprato, kad tai gera proga pasidalyti su šiais sunkiai pasiekiamais žmonėmis gerąja žinia apie Karalystę.

Moteris pasakoja: „Mokykla, kurioje mokytojauju, organizavo seminarą, kaip spręsti piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemą. Iš nuošaliausių Tuvos rajonų turėjo atvykti apie penkiasdešimt žmonių — mokytojų, psichologų, socialinių darbuotojų.“ Marija šio susitikimo ir laukė, ir bijojo. „Iš prigimties esu drovi, tad liudyti neoficialiai man sunkoka, — aiškina ji. — Bet meldžiau Jehovą drąsos įveikti baimę ir pasinaudoti galimybe paskelbti gerąją naujieną.“ Ar jai pavyko?

Moteris tęsia: „Radau žurnalą Atsibuskite!, kuriame gvildenama tema apie patologines baimes. Pamaniau, jog tai turėtų sudominti psichologus, ir pasiėmiau leidinį su savimi. Seminaro dieną viena iš jame dalyvaujančių mokytojų užėjo į mano kabinetą, tad pasiūliau jai tą žurnalą. Ji mielai paėmė. Netgi prisipažino, kad ją pačią kamuoja fobija. Kitą dieną atnešiau knygelės Jaunimas klausia... Naudingi atsakymai pirmąjį tomą. Ir tą ji noriai priėmė. Dėl to, kad ši mokytoja taip maloniai reagavo, pagalvojau, jog leidinys galbūt sudomins ir kitus. Todėl knygų Jaunimas klausia bei kitų spaudinių į mokyklą atsinešiau visą dėžę.“ Toji dėžė bematant ištuštėjo. Marija pasakoja, kaip viskas buvo: „Keli mokytojos, kuri gavo knygą Jaunimas klausia, bendradarbiai atėjo pas mane į kabinetą ir paklausė, kur čia dalija knygas.“ Jie pataikė būtent ten, kur reikia!

Paskutinė seminaro diena buvo šeštadienis. Kadangi tądien pati Marija nedirbo, literatūrą paliko ant stalų savo kabinete. Ant lentos užrašė: „Gerbiami mokytojai! Galite pasiimti literatūros ir sau, ir savo pažįstamiems. Šie puikūs leidiniai bus jums naudingi darbe ir sustiprins jūsų šeimas.“ Kaip mokytojai reagavo? „Atėjusi tą dieną į kabinetą pamačiau, jog literatūros nedaug belikę. Tuoj pat parūpinau dar.“ Iki seminaro pabaigos Marija išplatino 380 žurnalų, 173 knygas ir 34 brošiūras. Kai šie iš toli atkeliavę žmonės grįžo ten, kur gyvena ir dirba, kartu parsivežė ir literatūros. Marija savo pasakojimą baigia taip: „Aš tokia laiminga, kad tiesos sėklos dabar pasiekė ir tolimiausius Tuvos kampelius!“ (Mok 11:6).

[Žemėlapis 32 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

RUSIJA

TUVOS RESPUBLIKA