Padėkite vaikui ištverti netektį

KNYGYNE moteris iš nevilties sušuko pardavėjai: „Knygų pilna, bet nė vienos, kuri padėtų mano vaikui!“ Motina ieškojo informacijos, kaip padėti savo mažamečiam sūnui ištverti skausmą staiga netekus šeimos nario.

Moteris rūpinosi ne be reikalo. Juk vaikui susidurti su artimojo mirtimi — skaudi patirtis. Mažylis auga laimingas globojamas visos šeimos, o mirtis atima mylimą žmogų, prie kurio jis galbūt buvo labai prisirišęs. Jeigu turite vaikų, kaip galite padėti jiems, kai kas nors iš artimųjų yra prie mirties arba mirė?

Žinoma, netekus artimo žmogaus jums sunku suvaldyti savo pačių emocijas; tikriausiai sielvartaujate ir negalite galvoti apie nieką kita. Tačiau nepamirškite: vaikui būtina jūsų parama. „Vaikai nugirsta pokalbių nuotrupas ir visko gerai nesuprasdami dažnai susikuria klaidingą vaizdą“, — sakoma brošiūroje, kurią platina viena slaugos ligoninė Minesotos valstijoje, JAV. Toliau tame leidinyje sakoma: „Vaikams reikia pasakyti tiesą.“ Taigi būtų išmintinga viską teisingai paaiškinti, atsižvelgiant į jų amžių. Tai nelengva, nes vaikų gebėjimas suprasti, kas vyksta, labai nevienodas (1 Korintiečiams 13:11).

Kaip kalbėti apie mirtį

Kai kurie specialistai sako, kad kalbėdami su vaiku apie mirtį tėvai turėtų nesitenkinti pasakymais „miega“, „paliko“ ar „išėjo“. Nepaaiškinus, ką tai reiškia, vaikas gali būti suklaidintas. Tiesa, Jėzus mirtį prilygino miegui, ir tai buvo tinkama. Tačiau atminkit, kad jis kalbėjo ne su vaikais. Be to, palyginimą išaiškino. Savo sekėjams Jėzus tarė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo.“ Nors jo mokiniai buvo suaugę žmonės, „manė, kad jis kalbėjęs apie poilsio miegą“. Todėl Jėzus aiškiai  pasakė: „Lozorius mirė“ (Jono 11:11-14). Jeigu suaugusiems reikia paaiškinimo, vaikams tuo labiau!

„Kalbėdama vaikui apie mirtį mama galbūt nori sušvelninti savo žodžius, — savo knygoje rašo Meri En Emsvailer ir Džeimsas Emsvaileris, — bet taip jo galvoje gali pasėti naujų minčių, kurios jį baugintų ar žeistų.“ Pavyzdžiui, jeigu pasakysime mažam vaikui, kad mirusysis miega, vaikas galbūt pradės baimintis, jog vakare atsigulęs miegoti rytą nebepabus. O jeigu sakysim, kad mylimas žmogus išėjo, gali jaustis atstumtas ar paliktas.

Daugelis tėvų pastebėjo, kad aiškinant vaikui apie mirtį geriausia kalbėti paprastai, atvirai ir nevartoti abstrakčių sąvokų ar eufemizmų (1 Korintiečiams 14:9). Specialistai pataria skatinti savo vaikus klausti ir išsakyti, kas jiems kelia nerimą. Jeigu dažnai kalbėsitės, pamatysite, ką vaikas neteisingai supranta ir kaip galite jam padėti.

Kuo išmintinga remtis

Gedint artimo žmogaus, vaikas lauks, kad jam patartumėte, jį palaikytumėte ir atsakytumėt į jo klausimus. Kur rasti patikimų žinių apie mirtį? Tikru paguodos ir vilties šaltiniu daugelis laiko Bibliją. Joje pateikiama teisinga informacija apie tai, kodėl mirštame, kas atsitinka žmogui, kai jis miršta, ir ar pamatysime kada nors mirusius artimuosius. Paprasta tiesa, jog „mirusieji nebežino nieko“, turėtų padėti vaikui suprasti, kad miręs žmogus nesikankina (Mokytojo 9:5). Be to, iš Biblijos sužinome, jog Dievas teikia mums viltį vėl susitikti su mirusiais artimaisiais, kai žemėje bus atkurtas rojus (Jono 5:28, 29).

Jeigu remsitės Šventuoju Raštu, vaikas supras, kad Biblijoje galime ieškoti patikimo vadovavimo ir paguodos ištikus bet kokiai nelaimei. Jūsų vaikas taip pat matys, kad svarbiais gyvenimo momentais vadovaujatės Dievo Žodžiu (Patarlių 22:6; 2 Timotiejui 3:15).

Atsakymai į jūsų klausimus

Stengdamiesi padėti vaikui ištverti netektį, galbūt susiduriate su sunkumais. Ką daryti? * Aptarkime keletą dažniausiai tėvams kylančių klausimų.

• Ar turėčiau slėpti nuo vaiko savo sielvartą? Tikriausiai jums rūpi apsaugoti savo vaiką. Bet ar taip jau blogai, jeigu jis matys, kad sielvartaujate? Daugelis tėvų pastebėjo, jog geriausia to neslėpti. Taip vaikas supras, kad liūdėti yra normalu. Kai kurie tėvai aptaria Biblijos pasakojimus apie asmenis, atvirai reiškusius savo sielvartą. Pavyzdžiui, Jėzus verkė, kai mirė jo geras draugas Lozorius. Jis neslėpė savo jausmų (Jono 11:35).

• Ar reikėtų leisti vaikui dalyvauti laidotuvėse? Jeigu jis ten dalyvaus, turėtumėt iš anksto paaiškinti, kaip viskas vyks ir kodėl. Žinoma, kai kuriais atvejais tėvai  nuspręs, kad būtų neišmintinga leisti savo atžaloms dalyvauti visose ar bent dalyje laidojimo apeigų. Jeigu laidotuves rengia Jehovos liudytojai, vaikams gali būti naudinga išklausyti Biblija pagrįstą kalbą, kuri ten bus sakoma. Be to, nuoširdi dalyvių rodoma meilė gali padaryti gerą poveikį ir suteikti paguodos, netgi vaikui (Romiečiams 12:10, 15; Jono 13:34, 35).

• Ar kalbėtis su vaiku apie mirusįjį? Kai kurių specialistų nuomone, jeigu vengsite tos temos, vaikas gali pagalvoti, kad kažką slepiate apie mirusįjį arba norite ištrinti jį iš atminties. Džulija Ratki savo knygoje rašo: „Svarbu padėti vaikams išmokti gyventi su savo prisiminimais ir nebijoti.“ Kalbėkitės apie mirusį artimąjį, minėkite geras jo savybes bei malonius gyvenimo epizodus ir taip bus lengviau pakelti netektį. Jehovos liudytojai guodžia savo vaikus Biblijos teikiama prikėlimo viltimi, kai žemėje bus atkurtas rojus ir nebebus ligų bei mirties (Apreiškimo 21:4).

• Kaip galiu padėti netektį išgyvenančiam savo vaikui? Netekęs mylimo žmogaus vaikas galbūt jaus net fizinį skausmą ar susirgs. Arba iš bejėgiškumo ir sielvarto gali tapti piktas, neramus. Nenustebkite, jeigu jį ims kankinti kaltės jausmas, jeigu nė per žingsnį nuo jūsų nesitrauks arba puls į paniką jums kiek užtrukus grįžti ar susirgus. Kaip turėtumėt elgtis? Niekada nesudarykit vaikui įspūdžio, jog nepastebite jo būsenos. Kreipkite dėmesį į jo jausmus, nemenkinkite jų. Stenkitės vaiką nuraminti, raginkit klausti ir išsikalbėti. O „Raštų paguoda“ gali sustiprinti tiek jo, tiek jūsų viltį (Romiečiams 15:4).

• Kiek greitai turiu atkurti įprastą tvarką šeimoje? Stenkitės, kiek įmanoma, daryti, ką esate įpratę. Sakoma, taip lengviau ištverti sielvartą. Daugelis Jehovos liudytojų patyrė, kad šeima sutvirtėja, jeigu laikosi gerų dvasinės veiklos įpročių, pavyzdžiui, reguliariai studijuoja Bibliją ir lanko krikščionių sueigas (Pakartoto Įstatymo 6:4-9; Hebrajams 10:24, 25).

Iki ateis laikas, kada Jehova Dievas pašalins ligas ir mirtį, vaikai kartais patirs skaudžią netektį (Izaijo 25:8). Tačiau jūsų padedami jie gali ištverti sielvartą.

[Išnaša]

[Anotacija 19 puslapyje]

Skatinkite vaikus klausti ir išsakyti, kas jiems kelia nerimą

[Iliustracija 20 puslapyje]

Stenkitės neapleisti šeimos Biblijos studijų ir kitos įprastos veiklos