„Viešpats žiūri į širdį“
Artinkimės prie Dievo
„Viešpats žiūri į širdį“
IŠVAIZDA dažnai būna apgaulinga. Žmogus gali pasirodyti vienoks, tačiau viduje, giliai širdyje, iš tikrųjų gali būti visai kitoks. Žmonės apie kitus linkę spręsti pagal išvaizdą. Laimei, Jehova Dievas žiūri į žmogaus vidų, ne į jo išorę. Tai sužinome iš Biblijos pasakojimo, užrašyto 1 Samuelio 16:1-12.
Įsivaizduokite tokią situaciją: Jehova ruošiasi patepti Izraelio tautai naują karalių. Pranašui Samueliui jis sako: „Siunčiu tave pas Jesę Betliejietį, nes radau sau karalių tarp jo sūnų“ (1 eilutė). Jehova nepasako, kuo vardu naujasis karalius, tik nurodo, kad jis yra vienas iš Jesės sūnų. Keliaudamas į Betliejų Samuelis tikriausiai mąsto: „Kaip sužinosiu, kuris iš jų yra Jehovos išrinktasis?“
Atvykęs į Betliejų Samuelis surengia aukojimo vaišes ir į jas pakviečia Jesę su sūnumis. Atėjus vyriausiajam sūnui, Eliabui, Samuelis išsyk atkreipia dėmesį į jo išvaizdą. Eliabas jam atrodo kaip tikras karalius, todėl pagalvoja: „Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis“ (6 eilutė, Brb).
Tačiau Jehova į Eliabą žiūri kitaip. Jis taria Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą ir stuomens aukštį, nes aš jį atmečiau“ (7 eilutė). Dievo nesužavi nei Eliabo ūgis, nei jo graži išvaizda. Jehovos akys mato daugiau. Jis žvelgia į žmogaus vidų, kur slypi tikrasis grožis.
Jehova paaiškina Samueliui: „Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (7 eilutė). Taip, Jehovai rūpi širdis, tai yra vidinis žmogus — jo mintys, pažiūros ir jausmai. Tas, kuris „tiria žmogaus širdį“, atmeta Eliabą bei kitus šešis Jesės sūnus, praėjusius pro Samuelį (Patarlių 17:3, Brb).
Dar vienas Jesės sūnus — jaunėlis Dovydas tuo metu laukuose ‘ganė avis’ (11 eilutė). Jis taip pat pašaukiamas pas Samuelį, ir tada Jehova pranašui taria: „Stok [...] ir patepk, nes tai jis!“ (12 eilutė). Nors Dovydas buvo „gražaus veido ir dailios išvaizdos jaunuolis“ (Brb), Dievui jis įtinka dėl savo širdies (1 Samuelio 13:14).
Kaip gera žinoti, kad Jehova Dievas nežiūri į žmogaus išorę, nors pasaulyje, kuriame gyvename, išorinis grožis vertinamas labiausiai. Dievui nerūpi, ar esate aukštas, ar kiti laiko jus gražiu. Jam svarbus jūsų vidinis žmogus, koks esate širdyje. Ar tai sužinojęs nesijaučiate paskatintas ugdytis tokias savybes, dėl kurių būsite gražus Dievo akyse?
