„Atsimink tai mano labui, o mano Dieve!“
Artinkimės prie Dievo
„Atsimink tai mano labui, o mano Dieve!“
„MANIAU, Jehova, kuris taip gerai mane pažįsta, niekad manęs nemylės, nebus man palankus“, — rašė viena moteris, ištikima krikščionė, kovojanti su menkavertiškumo jausmu. Gal ir jus kada kamavo panašūs jausmai: manėte esąs nevertas net Dievo žvilgsnio, juo labiau Dievo malonės? Jeigu taip, dvasią jums gali pakelti žodžiai, užrašyti Nehemijo 13:31.
Žydų valdytojas Nehemijas, gyvenęs penktajame amžiuje prieš mūsų erą, visomis išgalėmis stengėsi daryti, kas Dievui patinka. Nepaisydamas priešų išpuolių rūpinosi, kad Jeruzalės sienos būtų atstatytos. Taip pat skatino izraelitus laikytis Dievo Įstatymo, noriai padėdavo vargšams, stiprino tautiečių tikėjimą. Ar Dievas matė gerus šio ištikimo žmogaus darbus? Ar parodė Nehemijui palankumą? Daug mums pasako paskutiniai jo vardu pavadintos knygos žodžiai.
Nehemijas meldė: „Atsimink tai mano labui, o mano Dieve!“ * Gal Nehemijas baiminosi, kad geri jo darbai liko nepastebėti ar kad jį patį Dievas pamirš? Tikrai ne. Nehemijas iš šventųjų raštų, be abejo, jau žinojo, kad savo ištikimus garbintojus Jehova brangina ir jų gerus darbus vertina (Išėjimo 32:32, 33; Psalmyno 56:9 [56:8, Brb]). Ko tad jis Dievą meldė? Kaip rašoma viename žinyne, hebrajiškas žodis, čia išverstas „atsiminti“, gali reikšti „maloniai ką prisiminti ir tų atsiminimų skatinamam veikti“. Žinodamas, kokią galią turi malda, Nehemijas Dievą prašo šiltai jį prisiminti ir laiminti (Nehemijo 2:4).
Ar tą prašymą Jehova išklausė? Taip. Jau vien tai, kad Jehova panorėjo Nehemijo maldą visiems laikams išsaugoti savajame Žodyje rodo, jog šį vyrą jis su meile atsimena. Tačiau ateityje „maldos klausytojas“, atsiliepdamas į nuoširdų Nehemijo prašymą, jo labui padarys dar daugiau (Psalmyno 65:2, Jr).
Už tai, ką nuveikė, kad Dievas būtų garbinamas tyrai, Nehemijas gaus didelį atlygį (Hebrajams 11:6). Šį vyrą Jehova prikels gyventi naujajame teisingame pasaulyje, kurį yra pažadėjęs * (2 Petro 3:13; Apreiškimo 21:3, 4). Nehemijas, kuriam tada bus atverta galimybė gyventi amžinai žemės rojuje, pamatys, kad Jehova iš tikrųjų jį prisiminė.
Nehemijo malda liudija, kokie teisingi karaliaus Dovydo žodžiai: „Juk tu, Viešpatie, tikrai laimini teisųjį, apgaubi jį savo malone lyg skydu“ (Psalmyno 5:13 [5:12, Brb]). Be abejo, Dievas mato ir brangina nuoširdžias mūsų pastangas elgtis kaip jam patinka. Jeigu tarnaujame Dievui visomis jėgomis, galime neabejoti, kad jis mus atmins mūsų labui ir dosniai laimins.
Vasario mėnesį siūlome perskaityti šią Biblijos ištrauką:
[Išnašos]
^ pstr. 3 Tai paskutinis iš keturių šioje Biblijos knygoje paminėtų atvejų, kai Nehemijas prašo Dievą laiminti jį už visa gera, ką yra padaręs (Nehemijo 5:19; 13:14, 22, 31).
^ pstr. 5 Daugiau apie tai, ką Dievas yra sumanęs dėl žemės ir jam ištikimų žmonių, skaitykite Jehovos liudytojų išleistos knygos Ko iš tikrųjų moko Biblija? 3 ir 7 skyriuose.
