MES norime būti mylimi. Ar ir tu? — — * Biblijoje pasakojama apie vieną moterį, kurią visi labai mylėjo. Jos vardas buvo Tabita, bet daugelis ją vadino Dorkade.

Dorkadė gyveno Jopės mieste prie Viduržemio jūros. Iki Jeruzalės būtų reikėję keliauti maždaug 55 kilometrus į krašto gilumą. Dorkadė buvo viena pirmųjų Jėzaus Kristaus mokinių.

Kodėl, tavo manymu, Dorkadė buvo tokia mylima? — — Ji, kaip rašoma Biblijoje, darė daug gerų darbų, dovanodavo kitiems mielas dovanas. Dorkadė, matyt, siūdavo dailius drabužius našlėms — moterims, kurių vyrai buvo mirę. Sekdama Jėzaus pavyzdžiu, ji taip pat pasakojo žmonėms apie tikrąjį Dievą Jehovą.

 O ar žinai, kas bloga nutinka Dorkadei? — — Moteris sunkiai suserga ir miršta. Visi jos draugai labai liūdi. Jie siunčia pasiuntinius su žinia pas apaštalą Petrą, apsistojusį netoliese, už kokių 15 kilometrų. Šie prašo apaštalą nedelsiant keliauti į Jopę. Atvykęs ten Petras užlipa laiptais į kambarį, kur guli Dorkadė. Moterys verkdamos rodo drabužius, kuriuos mirusioji buvo joms pasiuvusi.

Petras liepia visiems išeiti iš kambario. Aišku, Petras ir kiti apaštalai jau buvo padarę stebuklų anksčiau, tačiau dar nė vienas nebuvo prikėlęs žmogaus iš mirusiųjų. Ką Petras padaro? — —

Jis atsiklaupia šalia mirusiosios ir meldžiasi Jehovai. Tada paliepia Dorkadei keltis, ir ši pabunda. Petras ištiesia jai ranką ir padeda atsistoti. Paskui sukviečia našles ir kitus žmones ir parodo Dorkadę gyvą. Ar gali įsivaizduoti, kaip visi susirinkusieji džiaugiasi? — —

Pasvarstykime, ko pasakojimas apie Dorkadę gali mus pamokyti. Jeigu padedame kitiems, mus už tai daugelis pamilsta. Bet dar svarbiau, kad mus prisimena ir myli Dievas. Jis niekada nepamiršta, ką gera dėl kitų padarome, ir galiausiai apdovanos amžinu laimingu gyvenimu teisingame naujajame pasaulyje.