Vieni mano, jog maldos – tik tuščias laiko švaistymas, nes niekas jų neklauso. Kiti bando melstis, bet nesulaukia jokio atsakymo. Vienas ateistas pamėgino įsivaizduoti Dievą ir tada pasimeldė: „Dieve, pašnibždėk bent ką nors.“ Bet, kaip jis sako, „Dievas oriai tylėjo“.

Tačiau Biblija patikina, jog Dievas maldų klausosi. Tai patvirtina šie prieš tūkstančius metų užrašyti žodžiai: „[Dievas] bus maloningas tau, kai šauksiesi jo pagalbos, jis atsilieps, kai tik išgirs tave“ (Izaijo 30:19). Kitoje Biblijos eilutėje skaitome: „Teisiųjų malda jam patinka“ (Patarlių 15:8).

Be to, šioje knygoje pasakojama apie žmones, kurių maldos buvo išklausytos. Pavyzdžiui, Hebrajams 5:7 rašoma, kad Jėzus siuntė „prašymus tam, kuris galėjo išgelbėti jį [...], ir buvo išklausytas“. Daugiau pavyzdžių randame Danieliaus 9:21 ir 2 Metraščių 7:1.

Kodėl tuomet kai kam atrodo, kad į savo maldas negauna atsakymo? Kad būtume išgirsti, turime melstis vieninteliam Dievui, kurio vardas – Jehova *, o ne kokiai kitai dievybei ar protėviams. Taip pat Dievas reikalauja, kad prašytume pagal jo valią, kitaip tariant, to, kam jis pritartų. Jei šitaip meldžiamės, Dievas patikina, kad „jis mūsų klausosi“ (1 Jono 5:14). Taigi, kad maldos būtų išklausytos, turime pažinti tikrąjį Dievą ir sužinoti jo valią.

Daug kam malda nėra tik beprasmis žodžių kartojimas. Jie tiki, kad Dievas iš tiesų klauso jų maldų ir į jas atsako. Izaokas iš Kenijos pasakoja: „Meldžiausi, kad Dievas padėtų suprasti Bibliją. Netrukus mane užkalbino vienas žmogus ir pasiūlė savo pagalbą.“ Hilda iš Filipinų norėjo mesti rūkyti. Po daugelio nesėkmingų bandymų jos vyras patarė: „Gal tau vertėtų pasimelsti Dievui?“ Ji taip ir padarė. Moteris pasakoja: „Nustebau, kaip Jis man padėjo. Rūkyti tiesiog nebenorėjau. Taip ir mečiau.“

Ar gali būti taip, kad Dievas ir jums noriai padės įgyvendinti asmeninius siekius, jeigu jie atitiks jo valią?